Šalies siuvyklos išgyvena sunkius laikus – gerokai mažėja užsakymų, įmonės atleidžia darbuotojus ar apskritai bankrutuoja. Statistika rodo, kad per pastaruosius dvejus metus bankrutavo net 30 šalies siuvimo įmonių, šiemet per 1-ąjį pusmetį – dar aštuonios. Kas bus toliau, ar siuvimo pramonė išgyvens sunkmetį ir sulauks geresnių laikų?
„Sparta Textile“ daug savo produkcijos eksportuoja į Skandinaviją. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Bankrutuojančių įmonių skaičius auga
Priežastys, kodėl susidarė tokia padėtis, akivaizdžios. Siuvimo įmonėms sunku konkuruoti su pigiomis prekėmis iš internetinių parduotuvių „Temu“, „Alibaba“ ir kitų, kurios tiesiog užplūdusios rinką. Skaičiuojama, kad Azijos šalys pagamina apie 60 proc. visos tokios produkcijos, o vien Kinija – 40 proc.
Konkuruoti su ta rinka labai sudėtinga ir dėl darbo jėgos sąnaudų, kylančių atlyginimų, ir dėl mažėjančių užsakymų. Registrų centro duomenys rodo, kad pernai nenuostolingai dirbo tik kas antra siuvimo įmonė, o 44 proc. tokių įmonių pajamos smuko. Bent minimalų pelną gavo tik kas trečia įmonė, o bendra jų apyvarta per metus sumažėjo beveik dešimtadaliu iki 332,6 mln. eurų, palyginus su 2023 m. Pernai nuostolingai dirbusių šalies siuvimo įmonių bendras nuostolis siekė beveik 9 mln. eurų.
Tarp pastaruoju metu bankrutavusių įmonių – „Baltic sewing company“ Kaune, „Oyster & Co“ Vilniuje, „Salvika“ Radviliškyje, „Detexa“ Ukmergėje ir kitos. Šiemet liepos pabaigoje veiklą sustabdė 120 darbuotojų turėjusi garsioji „Šatrija“, valdoma „Utenos trikotažo“ grupės. Pačioje „Utenos trikotažo“ bendrovėje nuo pernai vyksta restruktūrizavimo procesas. Stabdyti „Šatrijos“ veiklą nuspręsta atsižvelgiant į pastarųjų dvejų metų finansinius rezultatus, kai šios įmonės klientai siuvimo paslaugas vis dažniau perkelia į pigesnes šalis Azijoje arba Afrikoje.
Šalta vasara sumažino užsakymus
Kokių išeičių galima ieškoti esant tokiai sudėtingai situacijai? Vienas iš variantų – gaminti nišinę produkciją, kuri būtų ekologinė, pagaminta iš natūralių medžiagų. Būtent lino gaminius Marijampolėje siuva buvusio Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato patalpose įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė „Airinga“, veikianti nuo 1992 metų.
Ši vasara „Airingai“ – nuostolinga.
Prekės ženklas „Airinga“ žinomas jau daugiau kaip tris dešimt-mečius Lietuvoje ir svetur, o ši įmonė siuva stilingus ir patogius lininius drabužius moterims.
Linas yra aukščiausios kokybės audinys, pasižymintis ilgaamžiškumu, teigiamu poveikiu žmogaus sveikatai. Idealiausia drabužius iš lino vilkėti vasarą, kadangi jie puikiai sugeria drėgmę ir prakaitą, prisitaiko prie kūno temperatūros.
Pasak bendrovės vadovės Jolantos Dervinės, pirkimai labiausiai priklauso nuo oro. Šių metų vasara – šalta, ji jau baigiasi, pardavimai yra smukę.
– Kažkada įmonėje dirbo keliolika siuvėjų, turėjome daug užsakymų. Vėliau darbuotojų skaičius sumažėjo iki septynių, o dabar esu likusi tik aš viena. Turime nuolatinių pirkėjų, tų, kurie vertina ekologinę produkciją, lino gaminius, ir tai yra mūsų niša.
Aš turiu gerą įrangą, pasiūti įvairių gaminių galiu daug, jei užsakymų būna, – sakė „Suvalkiečiui“ J. Dervinė.
Pasak moters, ji nėra tikra dėl ateities, ar pavyks išgyventi tokiomis sunkiomis sąlygomis. Kol kas gelbsti pernai uždirbtas pelnas, nes pernykštė vasara buvo karšta, ilga, ir užsakymų netrūko, dirbta pelningai. Šiemet yra kitaip, veiklos rezultatai nedžiugina, dirbama nuostolingai.
– Produkcijos kainos negali kelti, nes jeigu ją pakeliu 10 eurų, tai pirkėjams atrodo, kad ji pakilo gerokai daugiau. Liną perku iš vienos Kauno įmonės jau daug metų, jo kokybė gera, pirkėjai neturi nusiskundimų, – teigė bendrovės vadovė.
„Airinga“ nuolat taiko išpardavimus, ieško įvairiausių būdų pritraukti pirkėją, bet akivaizdu, kad dirbti yra sudėtinga ir ateitis kelia nerimą.
„Sparta Textile“ pelną planuoja ateityje
Praėjusių metų rudenį Kazlų Rūdoje veiklą pradėjo nauji tekstilės gamybos įmonės „Sparta Textile“ cechai. Dar 1918 metais įkurtą „Spartą“, žinomą šalyje kojinių ir apatinio trikotažo gamybos įmonę, 2020 m. įsigijo danų bendrovė „JBS Textile group“ ir gamybą iš Vilniaus perkėlė į Kazlų Rūdą. Kaip sekasi dirbti naujoje vietoje, kokie veiklos rezultatai ir kas leidžia išsilaikyti konkurencinėje kovoje, klausėme „Sparta Textile“ direktoriaus Tomo Tumyno.
„Sparta Textile“ vadovas Tomas Tumynas viliasi, kad ateinantys metai bendrovei jau bus pelningi.
– Žinojome, kad šie veiklos metai bus nuostolingi. Persikeliant iš Vilniaus maždaug šimtui žmonių reikėjo išmokėti išeitines kompensacijas, tam išleidome apie 200 tūkstančių eurų. Buvo daug ir kitų išlaidų. Senąją įrangą, kuri netiko, teko keisti į naują, nemažai kainavo pats persikraustymas, tad visos išlaidos siekė apie pusę milijono eurų. Tikimės, kad kitais ir vėlesniais metais jau dirbsime pelningai, – vylėsi direktorius.
Paklaustas, kas padeda išsilaikyti rinkoje, kai siuvimo ir tekstilės įmonės šalyje išgyvena sunkius laikus, pašnekovas teigė, jog tai – ir produkcijos kokybė, ir galimybė greitai pristatyti gaminius užsakovams, kurių didelė dalis yra Skandinavijos šalyse. Ten dirbama jau daug metų, „Spartos“ produkcija žinoma, kokybė tenkina.
Anot T. Tumyno, kojinės sudaro apie 70 procentų bendrovės produkcijos, likusį trečdalį – apatinis trikotažas. Labai svarbūs yra ir kariuomenės užsakymai, nes jie yra stabilūs ir suplanuoti į priekį.
– Žinoma, internetinė prekyba klesti, Azijos šalių produkcija plūsta, bet nereikia toli dairytis – toje pačioje Ukrainoje pagaminti analogiški siuviniai yra perpus pigesni, nei pas mus. Nuolat ieškome įvairių būdų sutaupyti – įsirengiame saulės baterijas, o tai leis per metus sutaupyti iki 40 tūkst. eurų, efektyviname gamybą. Mezgimo cechas dirba ištisą parą, siuvimo – pusę paros, – sakė jis.
Bendrovėje dabar dirba 145 žmonės. Anot vadovo, norėtųsi daugiau specialistų, nes jų trūksta, bandoma pasirengti patiems. Numatyta tobulinti elektroninę prekybą, ieškoti kitų būdų produkcijai parduoti. T. Tumynas sakė, kad didieji prekybos cent-rai, ypač „Maxima“, pastaruoju metu mažina panašių gaminių užsakymus, parduotuvėse mažėja lentynų su tokia produkcija, nes dėl internetinės prekybos mažėja paklausa.
– Išties siuvimo, tekstilės pramonei dabar sunkūs laikai, visi ieško būdų, kaip išsilaikyti. Manau, kad daugiau kaip 100 metų istoriją turinti „Sparta“, kurios vardas gerai žinomas, o produkcija garsėja kokybe, tikrai išliks ir toliau, – sakė direktorius.
Komentarai nepriimami.