Dulkės namuose: iš kosmoso, iš Sacharos ar iš mūsų čiužinių?

Turbūt beviltiškiausias darbas namuose – išvalyti dulkes. Išsiurbi grindis, kilimus, viską išvalai drėgna šluoste – tobula. Kokią valandą. Paskui, jei pažiūrėtum su žibintuvėliu (arba jei siurblys yra su šviečiančia „galva“) – dulkės (iš kur?!) vėl pamažu užsiima savo pozicijas. Nors atrodo, kad viskas, tikrai viskas buvo išvalyta net iš mažiausių kampelių ir plyšelių.

Gal, perfrazuojant vienos žinomos knygos pavadinimą, „dulkės iš kosmoso, o purvas – iš kiemo“? Nes ir mes patys, net mūsų mylimiausieji miaukliai, lojikai, čiulbėtojai, rėpliotojai namuose yra gana rimtas dulkių šaltinis.

Ką sako specialistai?

Dulkės nėra vien tik nešvarumai. Jose galima rasti net mikroskopinių kosminės kilmės dalelių – mažyčių meteoritų likučių, kurie nusėda Žemėje kartu su atmosferoje esančiomis dalelėmis. Internetas „suskaičiavo“, kad kiekvieną dieną ant Žemės nukrenta apie 40 tonų kosminių dulkių. Taigi dalis dulkių, kurias nuvalome nuo lentynos, iš tiesų gali būti atkeliavusios iš kosmoso.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai pateikia informaciją, kad „į Lietuvą atkeliaujančios Sacharos dulkės – tai ne tik trumpalaikis atmosferos reiškinys. Šios smulkios mineralinės dalelės susiformavo iš senovinio megaežero Čado dugno nuosėdų. Ilgainiui dėl klimato pokyčių ežeras išdžiūvo, o jo dugnas virto dykuminga lyguma. Ypač daug smulkių nuosėdų susikaupė Bodelės įduboje, iš kurios, veikiant sausrai ir stipriems vėjams, šios dalelės lengvai pakyla į atmosferą. Palankiomis meteorologinėmis sąlygomis jos nukeliauja net tūkstančius kilometrų – iki Europos, įskaitant ir Lietuvą.

Į Lietuvą atnešamos Sacharos dulkės yra įvairių mineralų mišinys – jose aptinkama kvarco, geležies ir aliuminio oksidų, molio dalelių, kalcio junginių ir kitų komponentų. Tai ne šiaip dulkės – tai milijonus metų skirtingo klimato ir aplinkos sąlygomis formavęsi mikrofragmentai, kuriuos dabar perneša pasauliniai atmosferos srautai. Nors Lietuvoje Sacharos dulkės dažniausiai siejamos su trumpalaikiu oro kokybės pablogėjimu, pasaulyje jos turi ir daug didesnį poveikį. (…) NASA ir kiti mokslininkai nustatė, kad būtent Sacharos dulkės, perneštos per Atlantą, atneša fosforo ir kitų maistinių medžiagų, pamaitinančių miško ekosistemą. Šios dulkės veikia tarsi natūralios, geologiškai susiformavusios trąšos. Lietuvoje šis poveikis mažesnis, bet pats reiškinys svarbus ir geologiniu požiūriu. Dulkių sluoksnis ant paviršių – ne šiaip nešvarumai, bet tikri mikromėginiai, kuriuos galima naudoti geologiniams tyrimams“.

Plačiau apie tai – https://lgt.lrv.lt/lt/naujienos/sacharos-dulkes-lietuvoje-geologinis-rysys-tarp-zemynu/.

Pagrindiniai dulkių šaltiniai namuose

Apmaudu, bet tai tiesa – apie trečdalį visų dulkių sudaro mūsų pačių odos ląstelės, plaukai. Dar vienas dulkių šaltinis – kilimai, drabužiai, patalynė, minkšti baldai. O pro atidarytus langus ar su batais įnešame dirvožemio dalelių, žiedadulkių, smėlio, suodžių. Kur dar naminių gyvūnų plaukai, pleiskanos, kraikas, iš lauko ant letenų ir kailio atsinešti nešvarumai… Be to, jie namuose bėgioja, šokinėja, tai sukelia dar daugiau dulkių nuo baldų, kilimų, grindų.
Natūralu, kad ir maisto gaminimas, ir jo vartojimas didina dulkių kiekį namuose (smulkios trupinių, prieskonių, miltų, cukraus dalelės). Jei gyvename mieste, pro langus gali patekti miesto smogas, transporto išmetamosios dalelės. Kaime dulkių debesis gali sukelti laukuose dirbanti žemės ūkio technika.

Kaip mažinti dulkių kiekį namuose

• Kasdieniniai tvarkymosi įpročiai kelia rimtą pavojų dulkėms. Kokios užkardos gali sustabdyti jų patekimą į mūsų namus?
• Jei namus vėdinsime ne plačiai atvėrę langus, bet pro mikroventiliaciją, dulkių iš lauko vidun pateks mažiau. Bet, prisipažinkime, kartais namuose taip norisi gero skersvėjo!
• Dulkes valome drėgna šluoste (dar geriau – mikropluošto šluoste), nes sausas šluostymas tik pakelia dulkes į orą. Tikras atradimas – mikropluošto šluostė. Tai audinys iš itin smulkių poliesterio ir poliamido pluoštų, kurie yra apie 100 kartų plonesni už žmogaus plauką. Net sausa mikropluošto šluostė įsielektrina ir traukia dulkes kaip magnetas, o suvilgyta vandeniu puikiai sugeria purvą ir bakterijas. Ją reikėtų skalbti švelniai (30–60 °C) – taip ilgiau tarnaus. Bet skalbiant nenaudokime minkštiklių – jie užkemša pluošto poras. Nešvari mikropluošto šluostė praranda efektyvumą.
• Nepamirškime ventiliacijos grotelių – jos gali būti dulkių šaltinis.
• Prieškambario higiena: palikime batus prie durų – jie įneša daugiausia purvo ir dulkių. Naudokime kilimėlį tiek lauke, tiek viduje. Rinkimės kokybišką, lauke – atsparų drėgmei (kad neįsiveistų pelėsis), lengvai valomą (tobula, jei galėtume jį išplauti sodo žarna tekančiu vandeniu ir išdžiovinti).
• Drėgmės surinktuvai (jei namuose didesnė nei 60 proc. oro drėgmė, pelėsis tik ir taikosi, kuriame kampe įsitaisyti).
• Oro drėkintuvai (jei namuose oras labai sausas, dulkių jame bus daugiau. Kai oras drėgnesnis (apie 40–50 proc. drėgmės) dulkės mažiau kyla į orą.
• Optimali oro drėgmė namuose – 40–60 proc.
• Oro valymo filtrai su HEPA filtru. Jų yra didžiulė pasiūla, tereikia išsirinkti.
• Baldai ir daiktai. Jei mūsų namai pretenduoja į muziejų su daugybe eksponatų, dulkės iš džiaugsmo šoka dulkių polką! Statulėlės, paveiksliukai, vazelės, iš užsienių parsivežti suvenyrai yra mėgiamiausios jų vietos. Todėl turėtume vengti perkrautų paviršių – kuo mažiau atvirų lentynų ir smulkmenų ant jų, tuo mažiau vietų, kur kaupiasi dulkės. Jei turime galimybę, rinkimės spintas su durimis vietoj atvirų lentynų.
  Ir, kaip pasakytų profesionalūs namų tvarkytojai, kovoti su dulkėmis reikia reguliariai, o ne laukti „generalinio tvarkymosi“.