Užgirių kaimo bendruomenė jau atšventė 20 metų įkūrimo sukaktį, o rugpjūčio pradžioje surengė tradicinę šventę „Sugrįžau į gimtuosius namus“, kuri sulaukė didelio susidomėjimo, gerų įvertinimų, joje apsilankė apie porą šimtų žmonių. Nuo 2017 metų šiai bendruomenei vadovaujanti Odeta Šteinienė džiaugiasi, kad tokie renginiai labai suartina žmones.
Pirmininke tapo nebūdama bendruomenės narė
– Pirmoji bendruomenės pirmininkė buvo Dalytė Kaušikienė, po to ją trumpam pakeitė Alma Insodienė, vėliau Dalytė sugrįžo vadovauti, o aš bendruomenės pirmininkės vairą perėmiau 2007 metais. Beje, pirmoji mūsų pirmininkė, kuri dabar gyvena Aukštaitijoje, taip pat buvo atvykusi į rugpjūčio mėnesį vykusią šventę. Prieš aštuonerius metus aš net nebuvau šios bendruomenės narė, dalyvavau tik seniūnaičių rinkimuose, bet jie sutapo su Užgirių bendruomenės vadovo rinkimais ir manęs žmonės paprašė tapti pirmininke.
Iš pradžių atsisakiau, nes buvau žmogus iš šalies, bet ši bendruomenė tuomet tikrai neturėjo žmogaus iš savo rato, kuris galėtų arba norėtų vadovauti. Sutikau, nes man buvo svarbu, kad bendruomenė toliau gyvuotų, neišsiskirstytų, tiesiog pajutau pareigą toliau ją vesti į priekį, – prisiminė O. Šteinienė.
Vadovės kadencija yra treji metai, tad moteris dirba jau trečią kadenciją. Anot pašnekovės, ji bendruomenės nariams vis užsimena, kad ieškotų kito vadovo, kuris ją pakeistų, bet, matyt, žmones jos darbas tenkina, tad darbuojasi toliau.
Turi ir šimtametę narę
Šiuo metu Užgirių kaimo bendruomenė turi 53 narius, jų skaičius pastaraisiais metais nežymiai sumažėjo. Pirmininkė teigia, kad didžioji dalis narių yra solidaus amžiaus, tad žmonės išeina Anapilin, o į jų vietą naujų narių atsiranda nedaug. Bendruomenė turi ir jau šimtmečio sulaukusią narę, o jauniausiam nariui – per 30 metų.
– Yra jaunų narių, bet jų nedaug. Mane džiugina, kad kaimas gyvas, jei kokia sodyba ištuštėja, netrukus į ją atsikrausto naujakuriai, kuriems reikia kažkiek laiko integruotis. Gal ir mūsų bendruomenės veiklos ne visus tenkina, bet visada esame atviri naujiems pasiūlymams, – sakė O. Šteinienė.
Užgirių kaimo bendruomenė vienija aštuonių aplinkinių kaimų – Pašešupių, Prodobolės, Dalginės, Tūrupio ir kitų – žmones. Tūrupyje šiandien jau nėra nė vieno gyventojo, bet yra iš ten kilusių žmonių.
Patys suremontavo bendruomenės namus
Bendruomenė jau daug metų yra įsikūrusi buvusios pradinė mokyklos pastate. Prieš kelerius metus patys bendruomenės nariai, gavę 600 eurų paramą iš Marijampolės savivaldybės, atliko kosmetinį remontą, atnaujino, išdažė patalpas. Dar anksčiau pastatas, kuriame dar yra įsikūrę ir keli gyventojai, buvo iš esmės suremontuotas, atnaujintas, sudėtos visos grindys, įrengti židiniai, taip pat visa virtuvės įranga ir baldai, buvo nupirktas teniso stalas.
Tada įgyvendinant vieną iš stambesnių projektų įrengta ir krepšinio aikštelė, pastatyta pavėsinė, kiemas išklotas trinkelėmis. Pastaraisiais metais bendruomenė labiau koncentruojasi į smulkiuosius projektus.
– Šventę „Sugrįžau į gimtuosius namus“ rengiame kasmet, ji yra labai laukiama vietos žmonių ir tų, kurie yra iš čia kilę. Ši šventė turi ilgametes tradicijas, jau net nepamenu, nuo kada ji vyksta. Anksčiau ją rengdavo patys gyventojai savo iniciatyva, būdavo kasmet renkamas šventės vedėjas. Kai aš tapau pirmininke, mes tai šventei sugalvojome tokį pavadinimą, – sakė pirmininkė.
Darbų imasi ir juos atlieka iš širdies
Bendruomenė kasmet rengia Kalėdų eglutės įžiebimo šventę ir savo narių vaikams paruošia dovanėles, taip pat dalyvaujama „Sūduvos kraitės“ šventėje rudenį. Kartą per metus pasveikinami visi tais metais jubiliejus švenčiantys nariai, o jų būna apie 15. Nemažai bendraujama ir bendradarbiaujama ir su kitų kaimo bendruomenėmis įgyvendinant projektus. Partneriais ne kartą jau buvo Daukšių, Šunskų, taip pat Daugirdų, Svetlicos kaimų bendruomenės.
Paklausta, su kokiomis problemomis susiduria ši bendruomenė, pirmininkė atsakė, kad tos problemos turbūt yra panašios kaip ir kitur – žmonės neaktyvūs, susiskirstę į atskiras grupeles, galėtų būti dar daugiau to bendruomeniškumo, nes aktyvių narių yra ne taip daug. „Norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į bendras talkas, kad jų daugiau ateitų į mūsų renginius, dalyvautų veiklose“, – svarstė O. Šteinienė.
Pirmininkė yra tikrai užimtas žmogus – ji su vyru turi nedidelį 5 hektarų ūkį, augina grūdines kultūras. Be to, jau nuo 2007 metų O. Šteinienė dirba direktore viešojoje įstaigoje „Vaiko tėviškės namai“ Avikiluose, kur dabar gyvena ir pabėgėliai iš Ukrainos, ir 17 globojamų vaikų.
Užgirių bendruomenės namai išties erdvūs, čia gali sutilpti iki pusantro šimto žmonių, tad patalpos naudojamos šaltuoju metų laiku, o vasarą renkamasi kieme. Anot O. Šteinienės, labai norėtųsi pritaikyti neįgaliesiems šiuose namuose esančius sanitarinius mazgus, tad reikėtų parengti atitinkamą projektą. Ir krepšinio aikštelės danga jau labai susidėvėjusi, ją taip pat būtina atnaujinti, reikėtų ir žaidimų aikštelės.
Tų minčių ir norų mes turime, tik viskam reikia laiko, prie visko reikia priaugti. Aš pati anksčiau visiškai nebuvau susijusi su projektinėmis veiklomis, man dar reikėjo užaugti iki projektų rašymo. Jei kažko imuosi, noriu žinoti, ar darau gerai, man reikia laiko įsigilinti, aš nenoriu daryti bet kaip.
Bendruomenėje galioja tie patys principai – jeigu jau ko imiesi, tai turi imtis iš širdies ir siekti geriausio rezultato, nes kitaip ir pradėti vieno ar kito darbo neverta. Toks yra mano supratimas ir taip aš stengiuosi vadovauti šiai bendruomenei, – teigė O. Šteinienė.
Komentarai nepriimami.