Savo galybę šiemet parodžiusi gamta į neviltį varo sodininkus. Pavasario šalnoms nukandus žiedus obelys – tuščios, ant šakų – vos vienas kitas obuolys.
Visus žiedus nukando šalnos
Ne tik mažieji sodininkai, savo soduose auginantys po vieną kitą obelaitę, šiemet apie obuolių derlių sako net kalbėti nenorintys: „Obelys tuščios. Pernai obuolius vertėme į konteinerius, o šiemet net graužtuko nėra“, – beviltiškai skėsčioja jie rankomis.
Apie šiųmetį obuolių derlių paklaustas vieno didžiausių sodų Marijampolės apskrityje – Gudkaimyje, Šakių r. sav., esančio žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Olrevita“ vadovas Vygandas Kušlys, taip pat nedaugžodžiauja: „Obuolių nėra“.
– Pernai nuo obuolių gausos sviro ir lūžo medžių šakos, o šiemet visoje Lietuvoje obuolių tikrai nebus. Šiek tiek priskynėme alyvinių, bet labai menkai. Būdavo priskiname 15–20 tonų, o šiemet – tik 700 kilogramų. Dabar mūsų sandėlis tuščias, o pernai tokiu metu buvo pilnas, – skaudžią tiesą pasakoja V. Kušlys.
Per 31-erius metus, kiek sodininkauja Kušlių šeima, pasak Vygando, nebuvo taip, kad visas 150 hektarų sodas būtų toks tuščias.
– Jeigu per sodą eini su kibiru ir tik tą kibirą obuolių prirenki, tai apie ką galima kalbėti? Grybų šiemet Lietuvoje daugiau buvo, negu obuolių. Viską sugadino užsitęsusios šalnos per sodų žydėjimą. Stipri šalna nukando visus žiedus. Iki šešių laipsnių šaltis laikėsi net penkias dienas iš eilės. Pirmomis dienomis dar atrodė, kad bent 50 proc. žiedų liko, bet kai „traukė“ penkias dienas, visos viltys sudužo, – apgailestauja „Olrevita“ vadovas.
Nuo šalnų apsaugoti pusantro šimto hektarų sodą, pasak jo, faktiškai nėra galimybės – per didelis plotas, kad padėtų kūrenami laužai ar vandens purškimas.
Nukentėjo visi Lietuvos sodai
Tušti sodai šiemet faktiškai visoje Lietuvoje. Tai patvirtino ir uždarosios akcinės bendrovės „Luksnėnų sodai“ vadovė Gitana Jonuškaitė.
– Pavasaris buvo labai ankstyvas ir šiltas, prieš Velykas užkaitino iki 25–27 laipsnių šiluma. Deja, kai obelys pražydo, užklupo šalnos. Temperatūra pas mus buvo nukritusi net iki -9,6 laipsnio. ir žiedai neatlaikė. Bandėme gelbėti sodą, bet nei laužų kūrenimas, nei naktimis purškiamas vanduo nepadėjo. Tokios neigiamos temperatūros mus kankino daugiau kaip dvi savaites ir pridarė milžiniškos žalos, – pasakoja Gitana.
Ankstesniais metais iš 200 hektarų sodo Dzūkijos sodininkai priskindavo po du tūkstančius tonų obuolių. Šiemet viliasi priskinti iki 30 tonų.
– 200 metrų eilėje randame 60 obuolių, kai gerais metais nuo vieno medžio priskindavome 60 ir daugiau obuolių. Vien vasarinių būdavo priskiname po 60 tonų, o dabar – 10 dėžučių po 12 kilogramų… – liūdną tiesą atskleidžia „Luksnėnų sodų“ vadovė.
Kiek sėkmingiau Luksnėnuose išsilaikė hektaras kriaušių, kurias, pasak vadovės, augina asmeninėms reikmėms. Kriaušes nuo šalnų gelbėjo vieta – jos ant kalniuko, kur nebuvo tokios drastiškos neigiamos temperatūros, o ir žydi kriaušės anksčiau už obelis. „Iš to ploto kriaušių šiemet bus daugiau negu iš 200 ha obelų“, – sako G. Jonuškaitė.
Belieka tikėtis geresnių metų ir valstybės paramos
Visą praėjusią žiemą ir pavasarį Marijampolės Degučių turgavietėje prie Gudkaimio sodininkų užaugintų ir pardavinėjamų obuolių nusidriekdavo eilės. Gražūs, skanūs ir nebrangūs obuoliai džiugino miestiečius – galima sakyti, visi namai kvepėjo obuolių pyragais. Kaip bus šiemet?
– Kiek iš savo sodo surinksime, tiek atvešime, – sako ŽŪK „Olrevita“ vadovas V. Kušlys. – Kitų obuoliais tikrai neprekiausime ir savo vardo negadinsime. Šiek tiek pririnkome nerūšinių obuolių, tai iš jų sulčių prispaudėme. Bet irgi labai mažai. Sunku prognozuoti, kokia bus obuolių kaina – gal 1,5–1,6 euro, kai pernai pardavinėjome po 90 centų.
Luksnėnų obuoliais, pasak ŽŪB vadovės G. Jonuškaitės, prekiaujama prekybos tinkluose.
– Ankstesniais metais, kai šalnos taip stipriai mūsų nebuvo susmukdžiusios, mes dirbome su „Rivona“ ir „Maxima“ prekybos tinklais. Dabar prekiaujame Alytaus savivaldybėje, yra dvi parduotuvėlės: viena – prie Žuvinto, kita – Luksnėnuose. Čia kaip tik šiuo metu yra dvi dėžutės obuolių… Kilogramo kaina priklauso nuo dydžio – 1,5–2 eurai, – sako Gitana.
Abu sodininkai sutinka, kad be obuolių lietuviai neliks, tik jie nebus iš Lietuvos sodų. Greičiausiai – iš kaimynų. „Nors ir pas lenkus buvo ir šalnų, ir krušos, bet kadangi valstybė didelė, regionų daug, tai jeigu neužaugo vienur, atveža iš kitur. Atveš ir į Lietuvą“, – pastebi Vygandas.
Kad išgyventų, mūsų sodininkams labiausiai reikia finansinės pagalbos. „Vyriausybė žada, kad bus parama, bet kada ji bus – neaišku. Iš pradžių žadėjo, bet viskas pradėjo keltis į kitus metus. Dabar situacija sudėtinga, išsilaikyti bus labai sunku. Guodžiamės tuo, kad kiti metai bus geresni“, – vilties išgyventi nepraranda didžiųjų sodininkystės ūkių vadovai.
Komentarai nepriimami.