Galite klausyti ir straipsnio garso įrašą
„Suvalkietis“ prieš kurį laiką buvo rašęs apie moterį, kuri sukčiui, apsimetusiam Australijos piliečiu (o realiai tai buvo sukčius iš Afrikos), pervedė ne vieną tūkstantį eurų. Nukentėjusioji pasakojo, kad net banko darbuotojos ją įspėjo dėl galimo sukčiavimo, tačiau „australas“ buvo labai mielas ir romantiškas – kaip nepatikėsi jo žadama amžina meile?
Visai neromantišką istoriją teko girdėti apie tai, kai į individualia veikla užsiimančio asmens elektroninį paštą įsibrovę sukčiai kurį laiką stebėjo jo susirašinėjimą su prekių tiekėju. O tuo momentu, kai tiekėjo įmonė skilo į dvi mažesnes (apie tai buvo susirašinėjama el. pašte), sukčiai pasinaudojo situacija: skubiai laiške nurodė, į kurią sąskaitą pervesti pinigus „už prekes“. Pinigus verslininkas pervedė, tačiau prekių nesulaukė. Tik telefonu susisiekęs su tikruoju tiekėju (kuris jokių užsakovo pinigų negavo) suprato, kad pakliuvo į sukčių pinkles.
O kiek „investuotojų“ savo pinigus atidavė nusikaltėliams? Kiek nesėkmingai „investavusiųjų“ kitus perspėjo, kad „neužsirautų“ ant sukčių? Tikslių duomenų nėra, nes ne visi drįsta prisipažinti, kad buvo tiesiog „išmaudyti“.
„Ką daro bankai, kad apsaugotų mūsų pinigus?“ – šį klausimą turbūt kėlė ne vienas: tiek nukentėjusysis, tiek apdairusis ir atsargusis.
Tai ką daro tie bankai?
Vakar, spalio 9-ąją, visoje euro zonoje mokėjimo paslaugų teikėjai pradėjo tikrinti, ar, darant pinigų pervedimą, nurodyti gavėjo duomenys (vardas ir pavardė ar pavadinimas) sutampa su sąskaitos turėtojo duomenimis. Šie pakeitimai svarbūs visiems, kurie naudojasi mokėjimo paslaugomis. Lietuvos banko teigimu, „mokėjimai taps dar saugesni, kadangi mokėjimo paslaugų teikėjai turės patikrinti, ar pateiktas lėšų gavėjo vardas, pavardė ar pavadinimas atitinka nurodytos mokėjimo sąskaitos savininko vardą, pavardę ar pavadinimą. Tai kovos su sukčiavimu priemonė“.
SVARBU! Ar mokėjimą patvirtinti, spręsime mes patys. Ši paslauga skirta kovai su sukčiavimu, taip pat padės išvengti klaidų atliekant mokėjimus.
Nuo 2025 m. spalio 9 d. mokėjimo paslaugas
teikiantys bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos, prieš atlikdami lėšų pervedimą, tikrina, ar mokėjimo pavedime nurodytas lėšų gavėjas atitinka nurodytos mokėjimo sąskaitos
(IBAN) savininką
„Gyventojams ir verslui rekomenduojama peržiūrėti turimus elektroninės bankininkystės ruošinius, periodinius mokėjimus, taip pat inicijuojant pavedimus rašyti nesutrumpintus ir tikslius įmonių pavadinimus bei žmonių vardus ir pavardes, – primena Lietuvos bankas. – Šis sprendimas sutvirtins visos Europos gynybą kovoje su sukčiais. Mokėtojams iš esmės nieko daryti nereikės – jie matys vieną iš keturių pranešimų apie nurodytą gavėjo pavadinimą ir galės įvertinti, ar perveda pinigus tam, kam nori. Tos kelios sekundės vertinant pranešimą gali apsaugoti lėšas nuo sukčių arba nuo netyčinio pervedimo klaidingu adresu. Kitų šalių praktika rodo, kad sprendimas pasiteisino. To paties efekto tikimasi ir Lietuvoje“.
Gavėjo tikrinimo paslauga
Kiekvieną kartą, kai mokėtojas inicijuos pavedimą eurais (paprastą lėšų pervedimą arba momentinį mokėjimą), mokėjimo paslaugų teikėjai privalės patikrinti, ar pavedime pateiktas lėšų gavėjo vardas ir pavardė ar pavadinimas sutampa su sąskaitos savininko duomenimis (remdamiesi gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo informacinėje sistemoje esančia informacija).
Mokėtojams patikrinimo rezultatai bus pateikiami žinute su tokiais atsakymais:
SVARBU: informacija apie gavėją bus tikrinama, kol mokėjimas dar nebus patvirtintas, – iškart po to, kai mokėtojas pavedimo formoje įrašys gavėjo sąskaitos numerį, jo vardą ir pavardę ar pavadinimą. Kad ir koks būtų patikrinimo rezultatas, tik mokėjimą inicijavęs asmuo galės nuspręsti, ar patvirtinti (autorizuoti) mokėjimą, ar jį atšaukti.
Ši priemonė padės išvengti ir tokių atvejų, kai pinigus per klaidą pervedame ne tam adresatui (žmogui ar įmonei), kuriam ketiname.
Ką dar reikia žinoti?
Ši paslauga veikia tik Europos Sąjungoje. „Reikalavimas kol kas netaikomas už euro zonos ribų veikiantiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Jiems ši pareiga atsiras nuo 2027 m. liepos 9 d. Taip pat numatoma, kad ateityje turės būti tikrinami ir pervedimai kitomis valiutomis – ne tik eurais. Šiuo metu tokiu atveju gavėjas netikrinamas“, – rašoma lb.lt interneto svetainėje.
Taigi – darydami pavedimus į kitas, ne ES šalis (pavyzdžiui, į JAV, Jungtinę Karalystę ar kt.), nepamirškime atidumo!
Jei užsispirsime ir, net bankui įspėjus, kad yra didelių neatitikimų ar neįmanoma patikrinti gavėjo, vis tiek pervesime pinigus, tai ir atsakomybė teks mums, ne bankui.
Jei romantinis sukčius prisistatys esantis, pavyzdžiui, iš Prancūzijos, ir norėsite žavų Claude Charmant pamaloninti savo pinigais (nes, kaip įprasta, jį netikėtai ištiks kokia nors bėda), darant pavedimą bankas perspės, kad tai visai ne Charmant (realiai tai gali būti nors eilinis Lefèvre). Arba pinigus pervesdami kokiam meilučiui „italui“, besigiriančiam namais, pavyzdžiui, Romoje, realiai galite juos pervesti, pavyzdžiui, Afrikon, kokiam nors Abebe Tadesse, tikram Etiopijos kūnui ir kraujui.
Nereikia nei italijų, nei prancūzijų, nei afrikų – jei gavėjas pasivadinęs lietuviškai, pavyzdžiui, gražiu augalu „Naktinė Orchidėja“ nurodys numerį sąskaitos, į kurią turėtumėte pervesti savo pinigus, bankas šio vardo tikrai neatpažins, nes realiai tai nei vardas, nei pavardė, ko gero, net ne augalas, kurį jums atvežtų siuntų automobilis.
Jei jau bankas neatpažino kliento, tai ir mes privalome rimtai, labai rimtai apgalvoti ir nuspręsti, ar būtent šiam piliečiui pervesime savo santaupas. Aišku, žodis „labdara“ asocijuojasi su gerumu ir noru padėti skurstantiems, bet… ar ne geriau tokiu atveju sušelpti kaimynų vaikus, jei matome, kad jie stokoja, pavyzdžiui, naujų batukų? O tūlas Charmant jau kaip nors ir be mūsų tegul…
Taip, tai vienas iš būdų, kaip sutrukdyti sukčiams mus apmauti. Bet tai, tikėtina, nebus ilgalaikis efektas: sukčiai netrukus ras naujų būdų, kaip išvilioti mūsų pinigus.
Kas mūsų laukia artimiausiu metu?
Kaip jau minėta, sukčiai, pasinaudodami spalio 9-ąją startavusiais pakeitimais, gali siuntinėti SMS žinutes, elektroninius laiškus, kuriuose siūlys kažką padaryti, paspausti ir pan. Bet – dėmesio – banko informacija apie duomenų patikrinimo rezultatus bus pateikiama tik mokėjimo paslaugų teikėjo aplinkoje – internetinės bankininkystės sistemoje, mobiliojoje programėlėje, fiziniame padalinyje – ir tik inicijuojant mokėjimą. Mokėjimo paslaugų teikėjai nesiųs nei trumpųjų žinučių (SMS), nei el. laiškų, kuriuose būtų raginama tikrinti gavėjus arba pateikti savo duomenis. Jei gausite tokį laišką ar SMS, tai bus ne bankas. Tai bus sukčiai.
Jei pinigus jau išsiunčiau tam Claude Charmant…
… o paskui susivokiau, kad be reikalo tai padariau – ką daryti? Juk nušvitimas atėjo tik tada, kai mygtukas „Mokėti“ jau paspaustas!
Kuo greičiau kreiptis į savo finansų įstaigą: kai kuriais atvejais bankai dar turi galimybę sustabdyti tokio pobūdžio mokėjimus ir išgelbėti jūsų pinigus. Bet nepamirškime, kad sukčiai dirba labai, tikrai labai greitai ir išmaniai.
Plačiau: https://www.lb.lt/lt/sukciavimas.
Ir dar. Ši nauja banko paslauga yra nemokama nei mums, privatiems klientams, nei įmonėms. Bankai taip kuria savo vertę, rūpindamiesi mūsų pinigų apsauga nuo sukčių. Tačiau yra daugybė kitų sukčiavimo būdų, o kiek jų dar bus ateityje, pasitelkiant dirbtinį intelektą?
Tad net telefone išgirdę pažįstamą balsą su banaliu prašymu pinigų: „Mama, patekau į avariją (bėdą, gaisrą ar pan.)“, nemanykite, kad tai būtinai jūsų vaikas. Nes jau minėtas dirbtinis intelektas gali jus kalbinti mylimo sūnaus balsu. Bet apie tai – kitą kartą.
Komentarai nepriimami.