Į antrąją pusę persiritęs ruduo ūkininkams primena, kad artėja atokvėpio metas. Svarbiausių augalininkystės kultūrų – rapsų, kviečių, žirnių, pupų – derliai jau nuimti. Dauguma žemdirbių jau pabaigę arba baiginėja rudeninę sėją. Beliko sudoroti cukrinių runkelių ir kukurūzų derlių. Pastarajai kultūrai šie metai buvo gana palankūs, todėl tikimasi džiuginančio derliaus.
Kukurūzai – vietoje runkelių
Marijampolės savivaldybės Liudvinavo miestelio ūkininkas Darius Isoda kukurūzus auginti pradėjo prieš dešimtmetį. Ūkininko pasakojimu, kukurūzų rinka Lietuvoje tuo metu klestėjo – už kilogramą grūdų supirkėjai mokėdavo po litą. „Palyginimui, šiandien už kilogramą kukurūzų supirkėjai siūlo 18 centų, – atkreipia dėmesį pašnekovas ir paaiškina, kad kukurūzų supirkimo kaina pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo išaugus kukurūzų plotams Lietuvoje. – Padidėjo pasiūla, sumažėjo kainos – tokia matematika. Nepaisant to, kukurūzai tebėra patraukli kultūra“, – aiškino ūkininkas.
Anot D. Isodos, kukurūzams užauginti, skirtingai nei kitoms kultūroms, reikia nedaug priežiūros ir investicijų. Ūkininko teigimu, jis į savo laukus kukurūzus įsileido atsisakęs cukrinių runkelių. „Cukraus rinka šiuo metu labai nestabili – kainos nukritusios, todėl augintojai turi ypač kruopščiai skaičiuoti ir apgalvotai investuoti į cukrinių runkelių laukus, kad jų auginimas būtų pelningas. Tuo metu grąža iš kukurūzų visada kažkokia būna – kartais gera, o kartais labai gera“, – juokavo D. Isoda.
Jo teigimu, nuostolių kukurūzai dar niekada ūkiui neatnešė. „Saulėgrąžos finansiškai pelningesnės, bet šiemet jų turėjau labai mažai. Pavasaris buvo nepalankus jų sėjai. Gal ir gerai, kad viskas taip susiklostė, nes ši vasara buvo drėgna, o saulėgrąžoms tokios sąlygos netinka. Joms reikia daug saulės ir šilumos. Kitu atveju augalus apninka pelėsis, išplinta puvinys“, – aiškino ūkininkas.
Perdėtai žavėtis vėlyvąja kultūra nereikėtų
D. Isoda sako, kad kurti iliuziją, kad kukurūzai svajonių kultūra – nereikėtų. Auginant šiuos, kaip ir bet kuriuos kitus augalus, tenka spręsti įvairias problemas, susidurti su iššūkiais. Investuoti reikia nedaug, bet ir grąža ne pati didžiausia – ekonomiškai naudingiausiomis kultūromis vis tiek išlieka žieminiai kviečiai, rapsai.
Tad būtent dabar D. Isoda sprendžia, ką daryti su kukurūzais. Laikas juos kulti tinkamas, bet ar jie pakankamai subrendę – neaišku. „Siekdamas išvengti nuoskaitų, kurias supirkėjai taiko, jei pristatai per drėgnus grūdus, juos džiovinu.
Tam, kad džiovinimo metu grūde imtų mažėti drėgmės kiekis, jis turi būti tinkamai subrendęs. Pasitaiko, kad net ir ilgai veikiant džiovyklai, grūdų drėgmės kiekis beveik nemažėja. Tik tada supranti, kad kukurūzai buvo per anksti nukulti“, – aiškino D. Isoda.
Praėjusią savaitę ūkininkas jau ketino pradėti kukurūzų pjūtį, tačiau planus sutrukdė lietingi orai. Anot D. Isodos, kukurūzai – ne javai. Trumpi krituliai jų kokybei didelės žalos nepadaro, tačiau pliaupiant lietui kulti irgi negalima. „Šią savaitę jau tikrai bandysime važiuoti į laukus, nes įveikti 150 ha kukurūzų užtruks apie savaitę. Tiek daug kukurūzų sėti neplanavau, bet kai pavasarį rapsus pakando šalnos, reikėjo juos kuo nors atsėti. Kukurūzai tam tiko geriausiai“, – sakė D. Isoda.
Kukurūzus keis žieminiais kviečiais
Ūkininkas viliasi, kad šiemet iš vieno hektaro pavyks prikulti 12–13 tonų kukurūzų grūdų. „Nuėmęs derlių planuoju pasėti žieminius kviečius. Tai bus visiškas eksperimentas, nes žiemkenčių sėjos laikas jau pasibaigęs. Rizikuoti nusprendžiau bandydamas išvengti paukščių puotos lauke“, – sakė pašnekovas.
Laukuose nukūlus kukurūzus lieka nemažai grūdų. Ploto, kuriame auga kukurūzai, po pjūties D. Isoda arti neketina – žieminius kviečius sės į iškultivuotą dirvą. Vadinasi, paukščiai kombaino nesurinktus grūdus les visą rudenį. „Paukščiai protingi, atsimena, kur mito anksčiau, kur nesunku rasti maisto. Esu tikras, kad į kukurūzų plotus jie grįš ir pavasarį. Pernykščių kukurūzų negaila, lai lesa, bet jei, tarkime, pasėčiau pupas ar žirnius, jie sulestų ir juos. Žieminiai kviečiai suželia tankiai ir giliai – jų, skirtingai nei ankštinių augalų, sparnuočiai lengvai neišrauna. Todėl net ir pasibaigus sėjos terminui planuoju sėti žiemkenčius“, – aiškino ūkininkas.
Komentarai nepriimami.