Po darganotu Ąžuolų Būdos dangumi atgimė Vytauto Didžiojo pėdsakai

Spalio 18-ąją Ąžuolų Būdos gyventojai ir svečiai iš Kazlų Rūdos, Marijampolės bei Kauno nepabūgo darganoto rudens. Jie visi kartu leidosi į kelionę „Vytauto Didžiojo pėdsakais Suvalkijos krašte“. Nors šeštadienį lijo smulkus ir įkyrus lietus, tačiau jis neišgąsdino žygio dalyvių, o tapo tarsi savotišku simboliu, primenančiu, kad žygiuoti istoriniais takais niekada nebuvo lengva. Šeštasis bendruomenės „Vieningas Ąžuolas“ organizuojamas istorinis žygis buvo ypatingas, jo tikslas – aplankyti vietą, kurioje kadaise stovėjo paminklas Vytautui Didžiajam atminti.

Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo

Penkerius metus gyvuojanti bendruomenė turėjo aiškų tikslą

Šiemet bendruomenei „Vieningas Ąžuolas“ sukako penkeri. Bendruomenės pirmininkės Natalijos Kulik teigimu, per šį laiką spėjo susiburti gausi bendraminčių kompanija, kurioje šiuo metu yra daugiau kaip penkiasdešimt narių. „Prieš penkerius metus pradėję organizuoti žygius, iškėlėme tikslą – jų metu pažinti savo kaimyną istoriniais takais“, – pasakojo N. Kulik.

Pirmieji žygiai sekė Napoleono keliais, vėliau susipažinta su verslo pradžia Kazlų Rūdos ir aplinkiniuose kraštuose, aplankytas Prezidento Kazio Griniaus paminklas, numinti 1863–1864 metų sukilėlių takai, iš arčiau susipažinta su šių kraštų geležinkelio istorija. Šiemet surengtas jau šeštasis žygis – „Vytauto Didžiojo pėdsakais Suvalkijos krašte“.

Pasak N. Kulik, vienas iš bendruomenės narių prisiminė, kad jaunystėje eidavo į šokius ir miškelyje matydavo paminklą, skirtą Vytautui Didžiajam atminti. Paminklas buvo pastatytas 1931 m., o jau 1960 m. – 1970 m. sugriautas. „Mes, kartu su kitais nariais, intensyviai vykdėme tos vietos paieškas ir galiausiai atkasėme vieną pamatų segmentą. Į tą vietą vykome ne kartą, kol galiausiai atkasėme visus pamatus, kuriuos šiandien žygio dalyviai galėjo išvysti. Tiesa, dar prieš žygį vienas mūsų narių šią vietą įprasmino pastatydamas joje Gediminaičių stulpus“, – atskleidė bendruomenės „Vieningas Ąžuolas“ pirmininkė N. Kulik. Žygio dalyviai šalia buvusio paminklo spalio 18-ąją įkasė dar ir kapsulę su dalyvių vardais bei palinkėjimais ateities kartoms.

Lietingą šeštadienį pažinti Vytauto Didžiojo pėdsakus Suvalkijos krašte susirinko dešimtys žygeivių.

Istorinės sąsajos įkvepia

Žygeivius jau šeštąjį kartą lydintis istorikas dr. Juozas Banio-nis tikina, kad tokių sambūrių esmė – spartuoliškas žygiavimas, lydimas edukacijos, prisiminimų ir istorinių naratyvų. „Čia kaip parduotuvėje: per vieną gauni du arba tris“, – juokavo pašnekovas.

Anot jo, pasivaikščiojimas Vytauto Didžiojo pėdsakais labai ilgai brandinta mintis ir tyli svajonė. J. Banionis pasakoja, kad Atgimimo laikotarpiu aplinkiniai kraštai bandė atkurti tai, kas buvo sunaikinta: Marijampolėje pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam, atkurtas LDK kunigaikščio Vytenio paminklas, o Ąžuolų Būdoje tai kažkaip užsimiršo, niekas nesiėmė organizuoti tokio darbo.

Istorikas akcentuoja, kad šį spalį surengtas žygis Vytautui Didžiajam atminti turi daug sutapimų. „Spalis šiam žygiui ypatingas mėnuo – jis susietas su Vytauto Didžiojo mirtimi. Paminklas šalia Ąžuolų Būdos taip pat pastatytas 1931 m. spalio 11 d. Tuomet buvo praėję tik metai po Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių. Šiame žygyje yra labai daug istorinių dedamųjų, todėl jis tiesiog negalėjo vykti jokį kitą mėnesį“, – sakė profesorius dr. J. Banionis.

Istoriko teigimu, dar vienas svarbus akcentas, kad šiemet Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui – 35-eri. „Atgimimo pradžioje mes turėjome stiprų patriotinį užtaisą, bet jis ilgainiui išblėso. Mūsų žvilgsniai veda vis kažkur tolyn, tai ar nėra čia ir dabar proga vėl sugrąžinti žvilgsnius į mūsų Tėvynę Lietuvą ir sustiprinti patriotizmo jausmą?“ – svarstė dr. J. Banionis. Anot jo, 2030 m. bus minimos 600-osios Vytauto Didžiojo mirties metinės, todėl tai gali tapti puikia proga atstatyti paminklą greta Ąžuolų Būdos ir ištaisyti skriaudą, patirtą pokario laikotarpiu.

Dr. J. Banionio teigimu, jeigu Vytautas Didysis galėtų matyti visus susirinkusiuosius į žygį Ąžuolų Būdoje, ko gero, džiaugtųsi Lietuvos, kaip atskiros ir stiprios valstybės, idėja. „Vytautą Didįjį galima skirtingai vertinti dėl įvairių manevrų, bet jis siekė vieno – Lietuvos valstybės savarankiškumo“, – pasakojo dr. J. Banionis. Anot istoriko, Vytautas Didysis tarsi nurodė Lietuvos vietą Europoje ir demonstravo pavyzdį, kad reikia turėti diplomatiją ir su Rytais, ir su Vakarais, tačiau esant reikalui nebijoti parodyti ir jėgą.