Taip sako gėlininkės Laimutė Samojauskienė ir Dalia Grabauskaitė, pačių užaugintų gėlių kompozicijomis visus metus pasitinkančios ir šventes, ir kasdienybę. Jų moto – daugiau gėlių, mažiau blizgučių.
„Viskas mums tinka“
Laimutė ir Dalia – seserys, todėl ir jų mini parduotuvėlė, įsikūrusi prie senojo Marijampolės turgaus V. Kudirkos g. vartų, taip ir vadinasi „Sesių gėlės“. Marijampoliečiai, ieškantiesiems lietuviško darželio gėlių, taip ir pataria: „Eikit pas seses“. O čia bet kuriuo metu rasi įvairiausių Laimutės ir Dalios užaugintų sezoninių gėlių.
– Turime nemažą sodą Ąžuolyno kaime, Liudvinavo seniūnijoje. Šiemet ten žydėjo apie pusantro šimto bijūnų krūmų, gal 50 krūmų levandų, 30 veislių jurginų, taip pat daugiamečių ir vienmečių augalų – įvairių kermėkų, miskantų. Auginame ir linų, soruolių, karlenų, sorų, eraičino, melvenių ir dar daug kitokių, – vardija sesės.
„Greitą“, kaip sako Laimutė, sodą – su šuliniu, elektra, šiltnamiu – sesės turi ir mieste, kur nuo ankstyvo pavasario augina gėlių daigus. Be to, abi vasarą braido po pievas, prisiskina motiejukų, įvairiausių žolynų, prisirenka javų – rugių, kviečių ar miežių. „Viskas mums tinka“, – sako.
„Skinam ir skinam…“
Darbus sesės tarsi pasiskirsčiusios: automobilį vairuojanti Dalia kaskart papildo asortimentą, Laimutė daugiau laiko praleidžia parduotuvėlėje, kuri vasarą dažniausiai būna atidaryta tik iki pietų, nes sesės triūsia savo gėlynuose. „Skiname ir skiname, rišame ir rišame. Į darbą jau atsivežame surištas puokštes, nes paklausa tikrai yra.“
– Mūsų vieta – išskirtinė, neužstota, – atkreipia dėmesį Laimutė, pasidžiaugdama, kad ir nuolatiniams pirkėjams atvažiavus yra kur sustoti, ir praeinančiųjų dėmesį parduotuvėlė patraukia augalų spalvomis ir kvapais.
Dabar čia visos sienos, palubė apkaišyta sausų gėlių puokštėmis. Vienos jau natūraliai išdžiūvusios sode, kitos čia baigiančios džiūti.
– Džiovinti gėles reikia tamsoje, vėdinamoje, patalpoje, kad vėjas prapūstų. Gražiai džiūsta kermėkai, šlamučiai, pievų gėlytės. Džioviname ir bijūnus, kurių puokštelėmis dabar prekiaujame. Bet tik ne baltus žiedus – jie paruduoja, o tamsios spalvos bijūnai išdžiūvę būna labai gražūs, – sako Laimutė.
Gėlės – kiekvienai progai
– Gėlės pas mus sezoninės – nuo ankstyvo pavasario iki žiemos, visoms progoms: Verbų šakelės, Velykų kompozicijos, puokštės Motinos ir Tėvo dienoms, Joninių vainikai, vasaros ir rudens gėlių kompozicijos namams ir kapinėms papuošti. O kiek švenčių dekoruota! Ir vestuvių, ir gimtadienių, – pasakoja Laimutė.
Taigi darbo gėlininkėms – visus metus sočiai. Vos pasodini, jau, žiūrėk, iškasti reikia. Vien kiek jėgos ir laiko reikia 30 veislių jurginų gumbų iškasti, iš laukų į šiltnamį parvežti, iš ten – į rūsį sunešti!
Dabar „Sesių gėlės“ siūlo sausų gėlių puokštes, kompozicijas namų aplinkai ir kapams papuošti. Iš kokių tik augalų jos nesudėstytos: čia ir viržiai, ir bruknuolės, ir po pirmųjų šalnų vėl pražydę eleborai, eraičinai, ir kankorėžiai, samanos. Tarp gyvų augalų – ir viena kita dirbtinių gėlių kompozicija. Visgi sesėms labiau prie širdies savos gėlės.
Jų sukurtos kompozicijos – subtilios, neperkrautos. Augalai ir tik viena kita dekoracija. Pasak Laimutės, į pilką vazoną savaime norisi komponuoti ryškiaspalves gėles – ypač dera raudona.
– Minčių komponavimui – daugybė. Mums svarbu, kad ir augalai tarpusavyje derėtų, augtų, ir kad kompozicija būtų graži, stilinga, – sako Dalia, ne tik augalais besirūpinanti, bet kurianti dailius vazonus.
Ypač gražiai atrodo beržo tošimi apklijuoti šiaudų vainikai ir mediniai loveliai, iš vytelių supinti laiveliai, kankorėžiais apdėti vazonai.
– Kasmet Vėlinių kompozicijas darome iš tokių natūralių medžiagų, kurių tuo metu turime. O mūsų pirkėjai dažniausiai – tie patys, žinantys mūsų galimybes, skonį“, – sako sesės.
Pasak jų, kompozicijos, kai indai nešiltinti, spaudžiant iki 15 laipsnių šalčiui, tikrai sušals, bet sausukų puokščių forma ir spalvos liks dekoratyvios iki pavasario.
Beje, pasak sesių, apkrauti kapo nereikia – jeigu vieta atviresnė, labiau dera didesnė kompozicija, jei vietos mažai – užtenka ir vienos mažos. Svarbu – gyvas žiedas, kaip ilgaamžiškumo ir atminties simbolis.
Komentarai nepriimami.