Praėjusį ketvirtadienį Marijampolėje baigėsi visą mėnesį trukęs jau vienuoliktasis tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“. Unikalus ir bene vienintelis toks Europoje festivalis, organizuojamas birbynininko, kompozitoriaus Dariaus Klišio, šiemet dovanojo klausytojams penkis įsimintinus koncertus, ir visi jie vyko skirtingose miesto erdvėse.
Idėja kilo prieš pusantrų metų
Festivalio uždarymas buvo itin įspūdingas – „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas unikalus projektas, kurio metu žiūrovai išvydo dar 1924 metais sukurtą nebylųjį filmą „Paskutinis žmogus“, o jį gyvai įgarsino ansamblis „Xylos“, kuriame birbyne groja D. Klišys, klavesinu – Marekas Toporovskis, o gitara – Piotras Domagala. Pastarieji du – Lenkijoje gyvenantys muzikantai.
Įdomu tai, kad šio pasirodymo idėja kilo dar praėjusių metų balandį. Tada ansamblis „Xylos“ įgarsino „Paskutinį žmogų“ Varšuvoje vykusio kino ir muzikos festivalio „Timeless“ metu. Čia pasirodymą išvydo ir šių eilučių autorius, kuris pasiūlė D. Klišiui projektą parodyti ir „Medynių“ metu. Tokia idėja jį sudomino, jai iš karto pritarė ir „Spindulio“ kino teatro vadovė Kristina Dobrovolskienė.
Prireikė nemažai laiko, kol pavyko suderinti muzikantų tvarkaraštį, be to, reikėjo įsigyti šio filmo licenciją. Nors „Paskutinis žmogus“ sukurtas daugiau kaip prieš 100 metų, bet 2009-aisiais jis buvo restauruotas, suskaitmenintas ir dabar jo autorinės teisės priklauso vienam Austrijos fondui. Tas teises įsigyti padėjo nebyliojo kino entuziastas, festivalio „Pirmoji banga“ vadovas Aleksas Gilaitis, parengęs atskirą projektą, kuris leido šį pasirodymą pristatyti ne tik Marijampolėje, bet ir Vilniaus „Skalvijos“ bei Kauno „Romuvos“ kino teatrų žiūrovams. Projektui lėšų skyrė ir Lietuvos kino centras, ir Vilniuje veikiantis Lenkijos kultūros institutas.
Reginyje susijungė nebylus kinas ir muzika
– Šio pasirodymo negaliu vadinti koncertu, nes tai labiau reginys, sujungęs kiną ir muziką. „Spindulyje“ turėjome puikias sąlygas, gerą, kokybišką ekraną, didelę salę, ir džiugu, kad visa tai išvydo apie du šimtai žiūrovų.
Šis garsaus vokiečių režisieriaus Fridricho Murnau filmas išskirtinis tuo, kad jame beveik nėra titrų, viskas perteikiama per aktorių vaidybą, ir mūsų atliekama muzika čia vaidina didelį vaidmenį. Mes įdėjome tikrai daug darbo, ruošdami šį pasirodymą. Mūsų atliekama muzika nėra klasikinė, joje yra ir džiazo, ir roko elementų. Įdomu ir tai, kad mes žiūrime prieš 100 metų sukurtą filmą, o muzikinis kontekstas yra visiškai šiuolaikinis. Jis neturi nieko bendra su tuo laiku, bet emociškai viskas labai įdomiai susijungia, – sakė D. Klišys „Suvalkiečiui“.
Paklaustas, ar nėra sunku pačiam būti ir organizatoriumi, rengiant visus festivalio koncertus, ir dar groti, pašnekovas atsakė, jog su kiekvienu festivaliu jam atrodo, kad būsimas festivalis jau bus lengviau rengiamas, bet taip nėra. „Kiekvienas festivalis man yra vis sunkesnis, kažkuo sudėtingesnis. Taip, kartelę keliu, nes man neįdomu, kaip sakoma, tą patį valsą groti, norisi kaitos, kažko vis įdomesnio. Iš kur atsiranda tos energijos? Galbūt iš to, kad man tai yra įdomu. Nėra svarbiausias komercinis siekis uždirbti pinigų, pirmiausia tai – kultūrinis procesas, kažkokia vidinė aistra, smalsumas, kurie ir stumia į priekį“, – teigė D. Klišys.
Svarbu ugdyti publikos muzikinį skonį
Anot D. Klišio, surengti kasmet tokį festivalį tikrai sunku, bet jis turi daug kontaktų, daug pažįstamų muzikantų, jau yra žinomas jų sluoksniuose ir kaip organizatorius, tad sulaukia kolektyvų paraiškų dalyvauti „Medynėse“. Ne visi yra kviečiami, nes yra tam tikri atrankos kriterijai. „Mano tikslas pirmiausia yra gera programa. Joje turi būti integruotas bent vienas koks nors solinis medinis pučiamasis arba ansamblis.
Kiekvienas koncertas, kiekvienas pasirodymas, kiekvienas atlikėjas, kuris čia atvyksta, man labai svarbūs. Aš juos labai gerbiu, nes pats esu muzikantas. Noriu ir siekiu, kad muzikantai, kurie atvažiuoja į Marijampolę, liktų maksimaliai patenkinti, nes aš žinau, kokia sunki šita duona“, – sakė festivalio organizatorius.
Anot jo, šiemet visi penki festivalio koncertai vyko skirtingose salėse, bet „Medynėms“ pati geriausia erdvė yra buvusi sinagoga, kur dabar įsikūrusi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija, nes ten yra kamerinė aplinka, gera akustika.
– Kalbant apie publikos auklėjimą, jos muzikinio skonio prusinimą, aš visiškai neišskirčiau nei mažo miesto, nei didmiesčio. Publiką reikia auklėti absoliučiai visur, ypač šiais laikais, kai mes turime tokį didelį muzikos pasirinkimą, kai yra daug ir labai kokybiškos, ir visai nekokybiškos muzikos. Blogiausia, kad į tą patį lygmenį išplaukia ir labai žemo lygio kūriniai, o klausytojui neretai sunku susivokti, kas yra kas. Man yra įsiminę vieno XVIII amžiaus prancūzų kompozitoriaus žodžiai, kad publiką reikia nuolat auklėti. Tą mūsų festivalio koncertai ir daro, – sakė pašnekovas.
Savivaldybė ir toliau rems festivalį
Ansamblio „Xylos“ narys M. Toporovskis teigė, kad į Lietuvą ir Marijampolę atvažiuoja gana dažnai, yra čia ne kartą koncertavęs. Jis negailėjo gerų žodžių D. Klišiui, kuris rengia tokį unikalų festivalį ir jau turi nuolatinį klausytojų ratą.
– Kai Darius pasiūlė surengti Lietuvoje net tris renginius įgarsinant šį nebyliojo kino šedevrą, idėja pasirodė labai įdomi. Publika ir Kaune, ir Vilniuje buvo fantastiška, atėjo tie žiūrovai, kurie mėgsta tokį kiną ir tokią muziką. Puiku, kad ir Marijampolėje turėjome tiek daug žiūrovų. Aš čia grojau pirmąjį kartą. Vienas dalykas yra, kai tu atvažiuoji į šalį ir miestą kaip turistas, ir visai kitas, kai čia rengi koncertus. Tai buvo fantastiška patirtis, kuri įsimins ilgam, – sakė „Suvalkiečiui“ kitas kolektyvo narys P. Domagala.
Baigiamojo „Medynių“ festivalio koncerto metu filmą pristatė A. Gilaitis, o D. Klišiui dėkojo ir Marijampolės vicemeras Artūras Visockis, įteikęs jam stiklinę angelo skulptūrėlę. „Jūsų festivalis mums ne tik leidžia pasidžiaugti, bet ir mus visus auklėja, edukuoja. Jūs sukuriate tai, ko galėtų pavydėti ne vienas Lietuvos miestas, o gal ir ne viena valstybė. Mūsų pareiga saugoti jus, suteikti jums galimybę darbuotis. Galime sutarti, kad jūs ir 2026 metais nestokosite kūrybos, tęsite, o mes, kaip savivalda, sudarysime sąlygas, kad jūsų kūryba nušvistų ir pradžiugintų marijampoliečius bei svečius naujų „Medynių“ festivalių metu“, – pažadėjo vicemeras.
Pasak D. Klišio, jau pateikta paraiška ateinančių metų festivalio finansavimui, numatyti ir atlikėjai. Jis žada naujų malonių staigmenų, o mums belieka džiaugtis ir laukti ateinančių metų „Medynių“.
Komentarai nepriimami.