Lina VOLUNGYTĖ
Nors ir sakoma, kad nėra prasto oro, tik netinkama apranga, vis dėlto metas, kai privalome persiorientuoti į tamsųjį, drėgnąjį sezoną, atneša nepatogumų. Ir ne apranga svarbiausia. Jau kažin kada esame kviečiami skiepytis, nes atplūsta agresyvūs virusai, esame kviečiami į sporto sales ir raginami visaip stiprinti imunitetą, nes be šito – niekaip… Beje, pastaruoju metu vis plačiau kalbama, kad staigus „imuniteto pastiprinamas“ kilus ligų pliūpsniui nelabai veikia. Nes tai – mūsų organizmo atsparumas visiems gyvenimo iššūkiams, taigi per dieną ar savaitę ne ką tepadarysi. O dar tos magnetinės audros kone kas antrą dieną…
…Ir jau čia nebeišvengsime to žodžių derinio: rudens depresija… Ar bereikia vardinti simptomus (tikrus ar tik tariamus), kurių mes – gal vis dėlto ne visi – jaučiame ne vieną ar du? Nekartokime to žodžio – kad neprisišauktume, o bandykime prisiminti, ką siūlo ir kaip pataria elgtis tie, kas tyrinėja ir gamtos reiškinius, ir žmogaus subtiliąsias savybes. Ne vienos šalies mokslininkai linkę manyti, kad tai, ką mes lyg juokaudami vadiname tuo vardu, dažniausiai yra ne kas kita, kaip nuotaikų kaita, organizmo reakcija į pokyčius. O depresija – labai rimta liga, kurią gydyti turi medikai.
Ar mus veikia orai? Taip – visus, tik ne visi į tai vienodai reaguojame. Hipokratas rašė, kad oras gali sukelti ligą. Orus ir klimatą tyrinėjo, apie tai rašė daugybė garsių mokslo vyrų. Seniau orams buvo priskiriamos ypatingos galios (iš čia ir liaudies spėlionės bei patarimai). Vadinamos magnetinės audros yra saulės blyksniai, pliūpsniai, juos jaučia visa, kas žemėje gyva. Pastebėta, kad žmones (ryškiai jaučia apie 15 proc.) ir gyvūnus labiau veikia – nepatikėtum – silpnos ir vidutinės audros, o prietaisus – stipriosios. Tai gali turėti įtakos ne tik nuotaikai. Beje, mes daug jautresni kasdieniams orų pokyčiams: temperatūra, slėgių, drėgmės kaita, vėjas ar audra reguliuoja ne tik aprangą, bet ir „tampo“ mūsų nervų galūnėles ar netikėtai trenkia per sąnarius ar kitą silpną vietą…
„Daugiau juokitės, būkite tarp linksmų žmonių, skaitykite linksmas, nuotaikingas knygas ir nepanirkite į negatyvią informaciją nešančius srautus“, – pataria vieni. „Liaukitės save kritikuoti ir nervintis dėl buitinių smulkmenų, jos tamsiuoju metu ilgiau būnant namuose labiau pastebimos, – atitaria kiti. – Reikėtų peržvelgti savo garderobą, kitus daiktus ir negailestingai atsikratyti to, kas nenaudojama, tik užima vietą ir siurbia energiją“. „Pradžiuginkite save kad ir „uždraustu“ pyrago gabalėliu – o gal ir visu pyragu, kurį jau seniai bekepėte…“ Sakysite – tie patarimai tokie paprasti ir žinomi, kad net neįdomu. Bet ar tikrai juos išbandėme?
…O ar žinote, kad citrusinių vaisių, bergamotės kvapas veikia kaip antidepresantai? Vanilės kvapas (ach, tos vaikystės bandelės!) suteikia pasitikėjimo ir padeda atsikratyti melancholijos, liūdesio… Ryte energijos suteiktų rozmarinų, o vakare atsipalaiduoti padėtų levandų kvapas. Kvapų pasaulis įdomus ir mažai pažintas, jais pasidomėjus galima rasti tinkamiausius, o įsigyti kvapiųjų aliejų ar esencijų dabar galima be vargo.
Ne vienas mūsų prastą nuotaiką ar liūdesį tiesiog „suvalgo“ – tai vieša paslaptis. Jei jau taip, valgykime tai, kas pakels nuotaiką ir suteiks naudingų medžiagų: juodąjį šokoladą, riešutus ar saulėgrąžas, apelsinus ar kitus citrusinius, bananus, džiovintas figas, sūrį, medų – ir užgerkite kakava. Paskui – ne ekranai, o tinkama apranga – ir į parką, o dar geriau – į mišką. Gal teko skaityti, kad gydytojai švedams išrašo receptus dvasinei pusiausvyrai stiprinti: bet kokios krizės atveju – ne vaistai, o buvimas, vaikštynės miške…
Komentarai nepriimami.