Šviesos tą tamsų besibaigiančio spalio vakarą Kalvarijos kultūros centre, po ilgokos pertraukos vėl atveriančiam duris ir kviečiančiam, buvo tikrai daug. Atnaujintoje kultūros įstaigoje daug kas pasikeitė, o didžioji salė buvo atverta iškilmingu vakaru, kvietusiu į „performatyvią meninę freską „Žmogus žmogui“.
Ne viena spalvinga, netikėta akimirka bei valandėlė, kviečianti ne tik klausytis ir stebėti, bet ir trumpam susimąstyti, po to vėl šypsotis ir pajusti šventės dvasią, buvo dovanota susirinkusiems. Gyvieji paveikslai vos įžengus iš lauko ir veidrodiniai vaizdiniai dar prieš patenkant į salę (ar bereikia sakyti, kad performanso dalis buvo ir netikėti susitikimai bei visus vienijantis, nebūtinai ištartas klausimas „tai ką čia jie sumanė?“), šviesi, naujumu šviečianti salė ir tuoj tuoj prasiversianti uždanga…
„Šis vakaras – apie kūrėjus ir žiūrovus, nes salė – tai ne tik sienos, nes viskas prasideda nuo žmonių, kurie čia yra. Šis vakaras – kaip dovana, nes kas mes vieni be kitų?“
Apie bendrystę ir artumą, apie šviesą, kurią gauname dovanų iš aukščiau ir kurią galime dovanoti vienas kitam – tokie prasmingi žodžiai skambėjo nuo scenos ir iš salės, čia esančius kviečiant irgi tapti ne vien žiūrovais…
…Scenoje, iš kurios irgi sklido ypatinga šviesa, jaunieji atlikėjai reiškė savo poziciją, kvietė matyti vieniems kitus – tokius skirtingus, „veidrodiniai“ karaliai kvietė pažvelgti į save daugybėje atšvaitų ir įžiūrėti tą, tikrąjį, o paskui buvo mielas Indrės Anankaitės ir Laimono Bendaravičiaus koncertas, į kurį savo daina pakvietė pati šių namų šeimininkė Kultūros centro direktorė Jurgita Arelienė.
Kalvarijos parapijos klebonas Algirdas Žukauskas sveikindamas ir laimindamas linkėjo visiems būti meilės, dieviškojo atspindžio ir kūrybos nešėjais, linkėjo, kad šie namai būtų pilni kūrybos. Kultūros centro direktorė J. Arelienė turėjo ilgą sąrašą žmonių, kuriems šią dieną norėjo padėkoti už tai, kas buvo padaryta (nuo mažiausių smulkmenų iki didžiųjų darbų), šią kultūros įstaigą ruošiant naujam veiklos etapui.
ieniems dėkota už materialinę paramą, kitiems – už tai, kad padarė tai, kas priklauso ir dar daugiau, Kultūros centro žmonėms – už kantrybę, dirbant ekstremaliomis sąlygomis, šio vakaro atlikėjams ir savanoriams – už atsidavimą…
Ar bereikia sakyti, kad tokia proga buvo daug sveikinimų, gėlių, dovanų? Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas, pasidžiaugęs švente ir padėkojęs už gražią kultūros erdvę visiems, kas prie jos atnaujinimo prisidėjo, sakė: „Lietuva nėra vien Vilnius ar Kaunas, Lietuva – tai ir Kalvarija, Akmenynai, Aistiškiai ar kiti miesteliai bei vienkiemiai.
Smagu bus matyti šioje erdvėje Kalvarijos ir ne tik jos žmones, kūrėjus, nes ji skirta visiems. Nėra išskirtinių žmonių – visi viduje mes esame herojai, nes darome labai reikalingus darbus.“ Sveikinimo žodžius tarė Seimo nariai Tadas Prajara ir Kęstutis Mažeika, o Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška pasveikino kalvarijiečius eilėmis. Sėkmės linkėjo ir Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius.
…Šį vakarą nebuvo kalbėta apie problemas bei konkrečiuosius dalykus. Vis dėlto: Kultūros centras atnaujintas įgyvendinant projektą „Kalvarijos kultūros centro modernizavimas“, finansuotą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skirtų kultūros įstaigų infrastruktūros plėtrai ir turtui sukurti ar jo vertei padidinti. Kultūros ministerijos finansuojama dalis – 344 tūkst. eurų. Modernizuota ne tik scena ir žiūrovų salė, bet ir kitos patalpos, sumontuota šiuolaikinė įranga.
