Praėjusį trečiadienį Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje surengta filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ apie Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininką, partizanų generolą J. Žemaitį-Vytautą peržiūra bei pristatyta jam skirta paroda „Kovojančios Lietuvos prezidentas“. Taip atiduota pagarba vienam ryškiausių Lietuvos ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo vadų, kurį 2009 metais Lietuvos Respublikos Seimas, pripažinęs jo nuopelnus Lietuvos valstybingumui, paskelbė kovojusios su sovietų okupacija Lietuvos valstybės vadovu, 1949–1953-aisiais faktiškai vykdžiusiu Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Renginio pradžioje partizanų vado atminimas pagerbtas tylos minute. Po to nuo muziejaus išneštos gėlės prie Vytauto Didžiojo parke esančio paminklo Tauro apygardos partizanams, rėmėjams ir ryšininkams, žuvusiems už Lietuvos laisvę. Gėlių padėta ir nuo renginyje dalyvavusio jo globėjo Seimo pirmininko Juozo Oleko bei Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono.
Susirinkusius pasveikinęs Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda pasidžiaugė, kad muziejus organizuoja tokius prasmingus renginius. „Mano subjektyvia nuomone, būtent vaizdo formatas, video-, dokumentiniai filmai yra pats įtaigiausias dalykas, ypač jaunajai kartai. Džiaugiuosi, kad kasmet mes įprasminame kokią nors garbingą, visai Lietuvai nusipelniusią istorinę asmenybę. Linkiu, kad ir toliau būtų pagerbiami Lietuvai ir jos istorijai reikšmingi žmonės, kad geriau juos pažintume ir jais didžiuotumės“, – sakė meras.
Renginyje dalyvavusio Seimo pirmininko J. Oleko nuomone, generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimas, jo pavyzdys ir meilė Lietuvos laisvei bei demokratijai yra geriausias užtaisas, žiūrint į Lietuvos ateitį, imant pavyzdį, kuriuo vadovaudamiesi galėtume kurti savo valstybę. „Lapkričio pabaigoje sukaks jau 71 metai nuo jo nužudymo Maskvos Butyrkų kalėjime, bet ir ten šio asmens pasiryžimas, jo siekis išlikti drąsiu, rodančiu pavyzdį, visada mus įkvėpė. Ir šis filmas yra dar vienas paliudijimas, kaip ir sunkiausiomis sąlygomis galima išlaikyti viltį, tikėjimą ir drąsą.
Man teko lankytis jo paskutiniame bunkeryje ir pamatyti, kokiomis sąlygomis jam teko gyventi ir kovoti už mūsų valstybę. Todėl mes, kuriems leista, pavesta ir, man atrodo, įpareigota puoselėti tą atmintį, turime daryti viską, kad ir mūsų jaunoji karta turėtų iš ko imti pavyzdį. Svarbu, kad tokie renginiai vyktų, kad mes galėtume susitikti, prisiminti ir pagerbti“, – teigė Seimo pirmininkas.
Filmo apie J. Žemaitį-Vytautą autorė žurnalistė Rūta Sinkevičienė prisiminė, kad jį kuriant buvo panaudota daug archyvinės medžiagos, kalbinti partizanų vadą pažinoję žmonės. Režisierė išsakė nuomonę, kad mūsų karta laisvės kovotojų nenuvylė.
– Mes jų nenuvylėme ir jau 35 metus pildome jų norą gyventi laimingai. Manau, kad svarbu nesugadinti to, ką dabar turime, o turime labai daug. Kai kūriau naują filmą, skirtą monsinjorui Svarinskui ir ne tik jam, bet ir kitiems kunigams, vyskupams, kurie buvo represuoti sovietų, filmavome Kryžkalnyje. Ten pasidaro kraupu priėjus prie tos sienos, kur yra stendai su 20 tūkstančių žuvusiųjų pavardėmis, žinomais ir nežinomais partizanais, padėjusiais galvas už Lietuvą. Tada dar labiau supranti, kiek mums tai kainavo. Filmu apie J. Žemaitį ir norėjau pasakyti, kokia buvo ta mūsų laisvės kaina, – teigė filmo autorė.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorius dr. Arūnas Bubnys priminė, kad 2024-uosius Seimas buvo paskelbęs Jono Žemaičio metais, todėl centras inicijavo filmo ir parodos apie šią asmenybę sukūrimą. „Mums atrodo, kad Žemaičio atmintis ir pagerbimas neturėtų nutrūkti, tad šiais metais išleidome naują fotoalbumą lietuvių ir anglų kalbomis, skirtą Jonui Žemaičiui-Vytautui“, – sakė direktorius, padovanojęs naująjį albumą ir Seimo pirmininkui, ir muziejui.
Parodą apie J. Žemaitį-Vytautą pristačiusi LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus skyriaus vedėja Gerda Kazickienė sakė, kad joje atskleidžiamas visas J. Žemaičio gyvenimas – jo biografija, vaikystė, šeima, mokslai karo mokykloje, tarnyba nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, partizanavimo laikotarpis, taip pat akistata su sovietų režimu ir jo atminimo įamžinimas Lietuvoje.
– Rengdami šią parodą mes iškėlėme svarbų tikslą surinkti kuo daugiau archyvinės medžiagos, kad galėtume visapusiškai atskleisti Jono Žemaičio asmenybę ir patraukti lankytoją. Kalbėdami apie J. Žemaičio šeimą, parodėme labai gražias tarpukario Lietuvos fotografijas, kuriose įamžintas J. Žemaitis kartu su savo sesers šeima. Išlikusi graži jo Karo mokyklos baigimo nuotrauka, kurioje netgi pats prezidentas Antanas Smetona nusifotografavęs kartu su kariūnais. Taip pat yra nuotraukos iš jo stažuotės Prancūzijoje, kuomet jis keliavo po Vakarų Europą, iš Italijos, Prancūzijos.
Nuotraukų iš partizaninio karo laikotarpio nėra daug, galbūt dėl konspiracinių priežasčių jis vengė fotografuotis, galbūt tos nuotraukos sunyko, o galbūt dar jų atsiras ir ateityje. Mes panaudojome medžiagą iš jo baudžiamosios bylos, tai yra jo pirštų atspaudai, jo paskutinė nuotrauka, daryta KGB kalėjime, karo tribunolo nuosprendis. Paskutinė parodos dalis yra skirta jo atminimo įamžinimui, – teigė parodos kuratorė.
Minėjimo dalyvius pasveikino ir Seimo narys Karolis Podolskis. Anot jo, „esame laisvi, o visas partizanų kovų laikotarpis yra didžiulis įkvėpimas ir pavyzdys mūsų jaunajai kartai bei visiems, primenantis apie patriotiškumą, apie tai, kad turime būti vieningi, saugoti vieni kitus ir, žinoma, daryti viską, kad Lietuva būtų stipri, laisva, nepriklausoma ir toliau augtų.“
Renginio metu skambėjo ir muzika, kurią atliko Marijampolės meno mokyklos moksleiviai. Ši paroda Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje veiks iki lapkričio 30 dienos.
Komentarai nepriimami.