www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

„Norime būti žinomi nuo Marijampolės iki Majamio“

„Inovacijos ir tvarumas yra privalomos detalės mūsų versle. Tai nėra tiesiog madingi šūkiai, o būtinybė siekiant įsitvirtinti ir išsilaikyti versle“, – „Suvalkiečiui“ sakė UAB „MMA foods“ direktorius Gediminas RAILA. Beveik 14 metų veikianti įmonė, prekiavusi Lietuvos ūkiuose užaugintomis grūdinėmis kultūromis bei gaminusi ekologiškas trąšas, pakeitė veiklos kryptį – dabar „MMA foods“ perdirba ankštines kultūras ir gamina krakmolo bei baltyminius koncentratus, kurie naudojami maisto pramonėje ir pašarų gamyboje. Lietuvos kapitalo „Urbo bankas“ neseniai jai suteikė 1 mln. eurų paskolą – tai padės išplėsti žaliavų įsigijimo bei gamybos apimtis ir prisidės prie visos veiklos plėtros.
Įmonė naudoja tik saulės parke pagamintą elektrą. Visos investicijos planuojamos tik į inovatyvius procesus, leidžiančius sukurti vertę produktams ir sumažinti poveikį gamtai.
Apie verslą kalbamės su įmonės vadovu Gediminu RAILA.

„MMA foods“ direktorius Gediminas Raila: „Bendradarbiaudami su vietos ūkiais galime sukurti vertės grandinę, kuri teiks naudą visai bendruomenei.“
„MMA foods“ direktorius Gediminas Raila: „Bendradarbiaudami su vietos ūkiais galime sukurti vertės grandinę, kuri teiks naudą visai bendruomenei.“ / Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Kodėl nuo ekologiškų trąšų gamybos perėjote prie ankštinių kultūrų perdirbimo?

– Nuo įmonės veiklos pradžios siekėme plėtoti ekologinių ūkių veiklą Lietuvoje, ieškojome būdų didinti derlingumą. Rengėme seminarus, informavome ūkius apie galimybes naudoti trąšas. Ieškojome efektyviausių trąšų Europos rinkoje bei tiekėme jas į Lietuvą. Vėliau kilo mintis iš skirtingų sudedamųjų dalių kurti efektyvesnes ekologines trąšas Lietuvoje. Ūkių derlingumas kasmet didėjo. Visada ieškojome galimybių, kaip suteikti žaliavoms pridėtinę vertę. Dirbdami su ūkininkais, pradėjome prekiauti jų auginama produkcija Europos rinkose, taip tapdami vertės grandinės dalimi.

– Kas paskatino keisti veiklos kryptį – rinkos poreikiai, inovacijų galimybės ar kiti veiksniai?

– Bendradarbiaudami su įvairiais klientais Europoje išsiaiškinome, kokios kultūros yra vertingiausios, kokios vartojimo tendencijos. Analizuodami rinką priėmėme sprendimą perdirbti Lietuvoje užaugintas ankštines kultūras. Rinka Baltijos šalyse yra labai maža. Tai skatino ieškoti naujų galimybių bei plėsti veiklą Europoje. Matėme, kad didžiausias poreikis – ekologinės produkcijos. Vėliau pastebėjome, kad auga augalinio baltymo poreikis. Nusprendėme priimti strateginį sprendimą ir kardinaliai pakeisti įmonės veiklą, taip suteikdami daugiau vertės Lietuvoje išaugintai ūkių produkcijai.

– Kokias galimybes atvėrė įsigyta nauja perdirbimo įranga?

Didžioji dalis gamybos proceso valdoma iš kompiuterizuotos operatorinės (nuotraukoje – Aistė Drūtytė).
Didžioji dalis gamybos proceso valdoma iš kompiuterizuotos operatorinės (nuotraukoje – Aistė Drūtytė).

– Kurdami naują gamybos įmonę, ieškojome progresyvios bei našiausios įrangos. Aplankėme ne vieną pasaulio gamintoją, kol išsirinkome bei suformavome geriausiai mūsų poreikius atitinkantį įrangos komplektą. Jį sudaro skirtingų šalių taikytos inovatyvios sistemos. Dabar galime teigti, kad mūsų turima perdirbimo įranga yra moderni ir europietiška.

– Kiek produktų šiuo metu įmonė gali pagaminti?

– Per metus galime perdirbti 4000 tonų ankštinių kultūrų. Kadangi poreikis rinkoje auga, įmonė jau turi pasitvirtinusi plėtros planus.

– Kaip užtikrinate produktų kokybę ir atsekamumą – ar taikote kokius nors tarptautinius standartus?

– Kokybė yra konstanta, jai skiriamas ypatingas dėmesys. Įmonė puikiai supranta, kad vienintelis kelias į stabilų verslą yra kasdienis kokybės užtikrinimas ir sąžiningas klientų aptarnavimas. Įmonė sertifikuota FSSC 22000, GMP+, turi ekologiškų produktų gamybos sertifikatą, išduotą VšĮ „Ekoagros“. Kiekviena pagamintų produktų partija turi visą atsekamumą nuo tiekėjo iki pirkėjo.

– Kaip vystote mėsos pakaitalų ir produktų be glitimo linijas – ar bendradarbiaujate su maisto technologais ar mokslininkais?

– Bendradarbiaujame su Lietuvos bei Vokietijos mokslininkais, nuolat vykstame į susitikimus bei vykdome tyrimus. Ieškome geriausių mūsų produktų panaudojimo būdų, suteikdami jiems didžiausią vertę. Siekiame, kad produktai būtų patrauklūs galutiniam vartotojui. Ekologiški produktai be glitimo ir mėsos pakaitalai yra mūsų galutinis tikslas, bet šių produktų vystymas yra labai imlus laikui. Jau keletą metų dirbame kartu su mokslininkais, tad neabejoju, kad artimiausioje ateityje tuos tikslus pasieksime. Norime, kad produktai, kuriuos sukursime, būtų inovatyvūs bei atitinkantys aukščiausius kokybinius standartus ir būtų puikių skoninių savybių.

– Kokios rinkos jums šiuo metu svarbiausios – Lietuva, Europos Sąjunga (ES), JAV ar kiti regionai?

– Pagrindinės rinkos, kuriose šiuo metu dirbame, yra ES ir JAV. Nuolat dalyvaujame tarptautinėse parodose, ieškome naujų klientų ir mūsų produktų tobulinimo galimybių. Aktyviai ieškome rinkų Azijos šalyse.

– Kaip vertinate pasaulinę tendenciją mažinti gyvūninės kilmės produktų vartojimą – ar ji jums atveria naujų galimybių?

Gamybos įrangos komplektą sudaro skirtingų šalių taikytos inovatyvios sistemos.

– Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių keičia savo mitybos įpročius, dažniau rinkdamiesi augalinės kilmės produktus. Šią tendenciją lemia ne tik rūpestis sveikata, bet ir didėjantis visuomenės sąmoningumas aplinkosaugos bei tvarumo klausimais. Žmonės suvokia, kad subalansuota mityba, kurioje dominuoja augaliniai produktai, gali padėti išvengti daugelio lėtinių ligų. Vienas iš pagrindinių pokyčių yra mažėjantis mėsos vartojimas. Daugelis gyventojų sąmoningai mažina mėsos kiekį savo racione. Tai nereiškia, kad žmonės visiškai atsisako mėsos – svarbiausia tampa balansas ir įvairovė.

Augaliniai produktai tampa puikiu būdu praturtinti mitybą, suteikiant organizmui reikalingų maistinių medžiagų, skaidulų ir vitaminų. Tiesa, anksčiau buvo pasirodę nemažai gaminių, pristatomų sveikais mėsos pakaitalais, tačiau realybėje jie buvo prasto skonio arba ne itin naudingos sudėties. Tokie produktai trumpam sumažino vartotojų pasitikėjimą šiuo segmentu. Tačiau laikui bėgant situacija pasikeitė – nekokybiškų produktų gamintojai, neatlaikę konkurencijos, pasitraukė iš rinkos.

Atgimstanti augalinių produktų rinka mums teikia naujų galimybių – nauji produktai ar net naujos produktų grupės, tokios kaip fermentuoti augaliniai pieno produktų pakaitalai, suteikia pagreitį šiam rinkos segmentui.

– Pastaruosius septynerius metus jūsų įmonės veikla vyksta Marijampolėje. Ar tai patogi vieta gamybai, logistikai, talentams pritraukti?

– Marijampolė patogi vieta vykdyti gamybą dėl jos geografinės padėties – patogi logistika. Žinoma, kaip ir visi verslai, susiduriame su darbuotojų trūkumu, bet stengiamės sukurti geras darbo sąlygas ir išlaikyti esamus darbuotojus, kad jų kaita būtų kiek įmanoma mažesnė. Šiuo metu dirba 10 žmonių. Plečiantis veiklai, per artimiausius metus papildomai planuojame įdarbinti dar 4–5 darbuotojus.

– Bendradarbiaujate su vietos ūkininkais ar kitais regiono verslais?

– Įmonės tikslas – dirbti tik su vietos ūkininkais, ypatingą dėmesį skiriant ekologiniams ūkiams, taip trumpinant logistikos grandines ir paliekant kaip įmanoma mažesnį anglies dvideginio pėdsaką.

– Kokie įmonės artimiausi planai – ar planuojama plėtra, nauji produktai, investicijos?

– Įmonė yra suplanavusi investicijas gamybos plėtrai, suteikiant produktams papildomą pridėtinę vertę. Finansinis partneris „Urbo bankas“ yra suteikęs ilgalaikę paskolą (1 mln. Eur) įmonės veiklos vystymui bei plėtrai.

– Kaip įsivaizduojate „MMA Foods“ po penkerių metų?

– Mūsų tikslas – gaminti vartotojams patinkančius, sveikus ir ekologiškus galutinius produktus. Būti žinomiems pasaulyje nuo Marijampolės iki Majamio.

– Ačiū už pokalbį. Sėkmės jums.

Palikti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.

REKOMENDUOJAMI VIDEO
TAIP PAT SKAITYKITE