Lietuva spalio pabaigoje laikinai uždarė visus sienos su Baltarusija kontrolės punktus, reaguodama į incidentus, kai iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvos oro erdvę buvo leidžiami kontrabandą gabenantys oro balionai.
Dėl uždarytos sienos daug vairuotojų ir krovininių automobilių įstrigo pasienyje ir Baltarusijos teritorijoje. Ir nors vėliau siena buvo atidaryta, Baltarusija apribojo lietuviškų sunkvežimių judėjimą ir nukreipė juos į specialias stovėjimo aikšteles. Baltarusijoje tebėra įstrigę nemažai krovininių automobilių, tarp jų – ir marijampoliečių.
Rytai – nepatikima kryptis
Domiedamiesi, kiek Marijampolės krašto įmonių palietė ši situacija, sužinojome, kad dauguma regiono logistikos bendrovių jos beveik nepajuto. Didžioji dalis mūsų krašto logistikos bendrovių dirba su Vakarų Europos rinka. Sasnavoje veikančios UAB „Avansas“ vadovas Šarūnas Mažeika „Suvalkiečiui“ teigė, kad daugiau kaip tris dešimtmečius veikiančiai jo vadovaujamai įmonei Rytų rinka niekada nebuvo aktuali.
– Šia kryptimi nedirbome ir, tikriausiai, niekada nedirbsime, – sakė jis.
Tokios pozicijos jis laikosi dar nuo tada, kai tarpvalstybiniai šalių santykiai nebuvo tokie įtempti.
– Baltarusiai dar senais laikais neretai konfiskuodavo sunkvežimius, jei dokumentai, jų manymu, būdavo netinkamai sutvarkyti. Dėl to ir nevykstame į tą pusę. Mano nuomone, tai – nepatikima, rizikinga kryptis, – aiškino Š. Mažeika.
Kryptis – sudėtinga, bet jos atsisakyti neleidžia rinka
Įmonės „Hertransus“ vadovas Edmundas Blechertas pripažįsta, kad Rytų kryptis yra rizikinga ir ne visada prognozuojama, tačiau dalis įmonės autovežių ten vyksta. Pasak E. Blecherto, į Rytus vyksta tik apie 5 proc. bendrovės transporto – pagrindinė įmonės veikla orientuota į Vakarų Europą. Dėl to pasienio uždarymas didesnių finansinių nuostolių neatnešė. Vis dėlto visiškai išvengti pasekmių nepavyko: vienas įmonės autovežis, važiavęs iš Baltarusijos į Lietuvą, iki šiol negrįžo ir tebėra įstrigęs Baltarusijos pusėje – stovi įkalintas pasienio teritorijoje.
– Autovežį vairavo Baltarusijos pilietis, jis parvykęs į namus. Koks mašinos likimas – neaišku. Uždarius Lietuvos sieną, Baltarusijos valdžia paskelbė, kad visos Lietuvoje registruotos sunkiasvorės transporto priemonės turi būti laikomos kontroliuojamose zonose, kol bus priimti politiniai sprendimai dėl jų išleidimo. Žinome, kad autovežis stovi aikštelėje, kuri mokama – už parą skaičiuojama apie 240 Eur, – paaiškina E. Blechertas. – Jei automobilį bus leista pasiimti tik po trijų ar keturių mėnesių, svarstau, kad nebeapsimokės – autovežis tiek nekainuoja, kokia bus susidariusi suma. Laimei, jis yra tuščias – į Lietuvą važiavo be krovinio. Kitu atveju nuostoliai būtų daug didesni.
Paklaustas, kodėl nepaisant to, kad Rytų rinka nestabili dėl politinių priežasčių, joje vis dėlto dirba, E. Blechertas sakė, kad kai kurie klientai Vakarų Europoje pageidauja, jog jų kroviniai būtų nugabenti į Rytų Europą. Ne visi Vakarų Europos vežėjai gali ir nori vykti šia kryptimi, nes čia galioja kitokie reikalavimai transportui, reikalingos vizos.
– Lietuva – lyg tarpinė stotelė tarp Vakarų ir Rytų Europos. Mūsų šalyje yra daug logistikos centrų, kuriuose laikomos prekės dažnai yra skirtos Rytų rinkoms. Atliepdamos klientų užsakymus logistikos įmonės, taip pat ir mūsų, organizuoja jų gabenimą į šį regioną, – paaiškina pašnekovas.
E. Blechertas pažymi, kad Lietuvos vairuotojai linkę vengti maršrutų į Rytų šalis, todėl įmonė krovinių vežimui šia kryptimi samdo Baltarusijos piliečius. Bendrovės „Hertransus“ vadovo teigimu, toks sprendimas yra racionalus, nes minėtos šalies piliečiams vykti į jų pačių valstybę pavyksta sklandžiau.
Lietuvių darbus perėmė kitų šalių vežėjai
Paklaustas, ar negali ir ar nebando autovežį į šalį susigrąžinti per kitų valstybių pasienių postus, E. Blechertas teigia, kad toks variantas neįmanomas.
– Baltarusiai lietuviškų automobilių per kitus pasienio postus neišleidžia. Tik kai šalys susitars valstybiniu lygiu, galėsime susigrąžinti savo transportą. Jei teisingai suprantu, Lietuva nėra nusiteikusi nusileisti ir tartis. Tai – nuostoliai mūsų šalies vežėjams. Kroviniai Rytų kryptimi iš Europos judėti nenustojo – automobiliai su kroviniais vyksta per kitų valstybių sienas. Lietuvių vežėjų krovinių srautus dabar perima lenkų, latvių ir estų bendrovės, galinčios į Baltarusiją patekti per savo šalies pasienio punktus.
Suprantu valdžios siekį sustabdyti balionų su kontrabanda skrydžius į Lietuvą, tačiau, mano nuomone, tam galėjo būti ieškoma kitų sprendimų, kurie neapsunkintų Lietuvos vežėjų veiklos, – įsitikinęs pašnekovas. – Visi gyvename toje pačioje Europos Sąjungoje – vienos šalys gali gabenti krovinius Rytų kryptimi, kitos – ne. Visoms šalims narėms turėtų galioti vienoda tvarka.
Pasienio suvaržymai kelia grėsmę įmonės ateičiai
Uždaryta siena su Baltarusija apsunkino ir Marijampolėje veikiančios įmonės „Baku LT“ veiklą. Jos vadovas Arifas Mamadovas (Arif Mammadof) neslepia, kad pastarųjų mėnesių iššūkiai privertė rimtai svarstyti apie įmonės likvidavimą. A. Mamadovas – Azerbaidžano kilmės verslininkas, Lietuvoje gyvenantis jau 30 metų. Krovinių pervežimo verslo jis ėmėsi manydamas, kad turi pranašumą Rytų rinkoje: puikiai išmano regiono specifiką, kalbą, įstatymus ir taisykles. Iš pradžių veikla klostėsi sklandžiai, tačiau sankcijos Rusijai bei Baltarusijai situaciją gerokai apsunkino.
– Į šias šalis krovinių negabename – tik kertame jas tranzitu. Siekdami pasiekti Kazachstaną ar Azerbaidžaną, ėmėme vengti kelio per Rusiją ir Baltarusiją – kurį laiką rinkomės maršrutą per Turkiją. Dėl to išaugo kelionės laikas ir kaštai, o klientai ėmė reikšti nepasitenkinimą. Dabar susiduriame su naujais sunkumais. Laimei, nei mūsų kroviniai, nei vairuotojai Baltarusijoje neįstrigo, tačiau situacija tik patvirtina mano jau kurį laiką brandintą mintį – galbūt vertėtų šio verslo atsisakyti, – atvirauja pašnekovas.