Marijampolės dramos teatras lapkričio 21d. žiūrovus pakvietė į premjerą – pilnutėlėje salėje buvo parodyta žinomo kroatų dramaturgo Miro Gavrano pjesė „Viskas apie vyrus“, pastatyta režisieriaus Arvydo Lebeliūno. Tai kupina ironijos, skausmo, tikrumo ir nuogo žvilgsnio į vyrų pasaulį istorija, kuri scenoje atgimė visiškai naujai. 2000-aisiais parašytą pjesę tas pats A. Lebeliūnas 2007 metais yra pastatęs ir Klaipėdos dramos teatre. Vakar„Viskas apie vyrus“ dar kartą buvo rodomas Marijampolės dramos teatre.
Spektaklis kalba apie tai, ką vyrai dažnai slepia už juoko, tylaus susierzinimo ar tariamo tvirtumo, o režisierius jame gvildeno įvairias – draugystės ir meilės, šeimos, netekties ir žmogiško pažeidžiamumo temas. Buvo galima pajusti, kad vyrai, nors laikomi stipriąja lytimi, yra jautrūs ir pažeidžiami. Keturi aktoriai modeliavo ir atskleidė įvairias situacijas, įsikūnijo į pačius įvairiausius personažus.
Spektaklio metu netrūko ir linksmų, komiškų elementų, palydėtų žiūrovų juoku, ir lyriškų momentų. Jame išties yra viso to, kas patinka žiūrovams, o pagrindiniai aktoriai dirba puikiai. Į sceną režisierius įvedė ir moterį, kuri čia neištaria nė žodžio ir tarsi atlieka tik pagalbinį darbą – keičia scenografijos detales, perstato baldus. Šį vaidmenį atliko Kauno valstybinio lėlių teatro aktorė Indrė Endriukaitė. Taip pat pjesėje vaidina jos vyras, šio teatro aktorius Remigijus Endriukaitis, iš vaidmenų įvairiuose teatruose neblogai žinomas Ramūnas Šimukauskas ir marijampoliečių mėgstamas mūsų teatro aktorius ir režisierius Zigmantas Baranauskas.
Premjeros žiūrovus itin nustebino ir pradžiugino išties įspūdingos Tito Jurjono sukurtos vaizdo projekcijos, išraiškinga dailininko Artūro Šimonio scenografija, užpildžiusi sceną monumentalumo ir šiuolaikinio minimalizmo derme. Naujoji premjera Marijampolėje įrodė, kad joje nagrinėjamos temos artimos ne tik vyrams, bet ir visiems, kurie nori suprasti žmogų giliau. Po spektaklio ilgai netilo plojimai, aktoriai sulaukė daugybės gėlių, o daugiausia jų gavo, žinoma, marijampolietis Z. Baranauskas.
Po spektaklio „Suvalkiečio“ kalbintas Z. Baranauskas sakė, kad džiaugiasi darbu su režisieriumi A. Lebeliūnu. „Mano nuomone, šis režisierius yra žmogus, statantis spektaklius ne tik akims ir ausims, bet ir širdžiai bei sielai. Po tokio spektaklio atsikratai sunkių minčių, tau smagu ir gera. Matydamas jo kitus anksčiau pastatytus spektaklius, kviečiau jį režisuoti šią pjesę, nes jo darbai daro gerą poveikį žiūrovams, tai tarsi savotiška terapija“, – sakė aktorius.
Pasak jo, spektaklio statymas buvo malonus darbas, visi repetavo užsidegę, analizuodami atskiras scenas, ir pirmieji atsiliepimai bei vertinimai tikrai džiugina, rodo, kad pjesė patiko, kaip sakoma, „užkabino“ . Anot Z. Baranausko, jis yra laikomas komedijiniu aktoriumi, bet šįsyk reikėjo atskleisti ir širdį bei sielą.
– Mane tikrai džiugina, kad sulaukiu dėmesio, ovacijų. Aš per tą laiką Marijampolėje jau tapau savas, pripratau prie šio miesto ir miestas priprato prie manęs. Tikrai kartais jaučiu, kad gal ne visai pelnytai gaunu daugiau ovacijų nei kiti, – atviravo jis.
Z. Baranauskas yra ne tik aktorius, bet ir režisierius, ir jau greitai žiūrovus pakvies į savo pastatytą premjerą – gruodžio 9 dieną teatro mažojoje salėje žiūrovai išvys spektaklį „BE ATA“, sukurtą pagal Juozo Grušo dramą „Meilė, džiazas ir velnias“. Tai naujas, jaunatviškas ir drąsus kūrybinis žvilgsnis į legendinį kūrinį, kalbantis apie laisvę, moralę, maištą ir tylos kainą šių dienų žmogui. Anot kūrėjų, šis spektaklis – tarsi vidinis šauksmas: kiek ilgai galime tylėti prieš tai, kas neteisinga? Ar įmanoma išlikti savimi pasaulyje, kuriame viskas matuojama triukšmu, pritarimu ir baime būti kitokiu?
Spektaklyje vaidins jaunieji Z. Baranausko vadovaujamos teatro studijos „BŪK/TAIS“ aktoriai Saulė Valiukaitė, Emilis Spūdys, Nojus Petruškevičius ir Ąžuolas Žolynas.
– Pjesę aš perkūriau, nes kažkaip esu įpratęs dirbti su perrašyta medžiaga. Šis spektaklis nebus linksmas, mes žiūrovams parodysime, kad tos „BE ATOS“ yra kiekviename iš mūsų. Spektaklio pavadinimas daugiaprasmis, nes tas žodis ATA reiškia atsisveikinimą. O jaunieji aktoriai dirba įdomiai, aš su jais pradėjau, kai buvo vienuolikmečiai, dabar jiems jau apie 17 metų. Jie norėtų vaidinti ir teatro didžiojoje salėje, bet būsimasis spektaklis yra toks labiau kamerinis, ir jis labiau tinka mažesnėje erdvėje, – teigė režisierius.
Jį džiugina ir tai, kad Marijampolės teatras neseniai dalyvavo tradiciniame teatrų festivalyje „Commedia“ Alytuje, kur A. Lebeliūno režisuotas spektaklis „Įeina laisvas žmogus“ buvo gerai priimtas žiūrovų, gavo publikos nominaciją, o šiame spektaklyje vaidinusi aktorė Eglė Mikulionytė už Persefonės vaidmenį buvo nominuota kaip geriausia aktorė.
Marijampolės dramos teatras prieš Kalėdas pradžiugins ir jaunuosius žiūrovus – parodys režisierės Mildos Mažėtytės-Antanauskienės statomą „Coliukę“. Antrojoje gruodžio pusėje teatras žada pasidalinti ir kitomis džiugiomis naujienomis apie būsimos profesionalios trupės formavimą.
Komentarai nepriimami.