Lapkričio 27 d. „Spindulio“ kino teatre vyko kraujo donorų pagerbimo renginys „Lašas, kuris gelbsti“. Atmeskime pompastiką: Marijampolės ligoninėje per vieną dieną sunaudojama iki dešimties kraujo maišelių (visose Lietuvos ligoninėse – apie 200–250), kurių kiekvienas talpina 280 ml. Vien Marijampolės ligoninėje praėjusią savaitę prireikė net 48 maišelių. Iškalbinga ir šių metų statistika: sausį – 204, liepą – 146 kraujo maišeliai. Medikai pastebi aiškią tendenciją – žiemą kraujo poreikis išauga. Kraujo reikia po sudėtingų operacijų, avarijų, netikėtų traumų – tai veiksniai, kurie kasdien keičia ir kartais smarkiai didina poreikį. Joks sintetinis skystis nepakeičia to, kas gelbsti gimdyves, onkologinius pacientus, sunkių traumų ištiktus ir planine tvarka operuotus žmones. Todėl donorai – gyvybiškai svarbūs mūsų visuomenės ramsčiai.
Tik statistika
Suaugusio žmogaus kūne cirkuliuoja 4,5–6 litrai kraujo (apie 7 proc. kūno masės. Tai nuolat atsinaujinantis, gyvybę palaikantis skystis, kuris mūsų kūnui tiekia deguonį, šalina toksinus, padeda kovoti su infekcijomis.
450 ml kraujo – tiek paimama iš donoro vienos donacijos metu. Skaičiuojant matematiškai, per vienuolika tokių ėmimų susidarytų visas žmogaus kraujo kiekis, tačiau organizmas atsistato nuolat: plazma – per 1–2 dienas, raudonieji kraujo kūneliai – per 4–8 savaites. Todėl vos po kelių dienų mūsų kraujas tampa „jaunas“, atsinaujinęs.
Technologinės naujovės
Nacionalinio kraujo centro (toliau – NKC) vadovas Daumantas Gutauskas pasakojo, kad šiuo metu centre statoma moderni plazmos saugojimo kamera, kurioje -27 °C temperatūroje dirbs robotizuotos sistemos. Tai pakeis iki šiol ekstremaliomis sąlygomis (su slidininko kostiumais!) dirbusius darbuotojus. Jie robotus valdys kompiuteriais.
Paklaustas, galbūt pasaulyje jau kuriamas dirbtinis kraujas, NKC direktorius papasakojo, kad eksperimentai kol kas atliekami tik su gyvūnų krauju. Bandoma ir iš žmogaus kaulų čiulpų išauginti eritrocitus, bet tai labai brangus metodas. Visiškai sintetinio kraujo nėra. Jei būtų toks sukurtas, būtų puiku, ypač karo ar stichinių nelaimių atveju.
D. Gutauskas neseniai lankėsi Ukrainoje, pasakojo, kad kraujo ten niekada netrūko, bet egzistuoja logistikos problemos: apšaudomi kraują gabenantys automobiliai, sunku privažiuoti prie tam tikrų objektų. Turint dirbtinį kraują, daugelio šių problemų nebūtų.
Donorystės žemėlapis Lietuvoje ir Marijampolėje
NKC direktorius sako, kad Lietuvoje donorų kraujo užtenka: „Neteko girdėti, kad dėl jo trūkumo tektų atidėti operacijas. Donorų skaičius šalyje džiugina: daugiau nei 40 tūkst. žmonių bent kartą per metus duoda kraujo, iš jų surenkama daugiau kaip 70 tūkst. donacijų. Kai kurie Lietuvos donorai kraują yra dovanoję net 100 ir daugiau kartų.“
Marijampolės regionas šiame kontekste atrodo puikiai. Čia yra 12 garbės donorų (kraują davusių daugiau kaip 40 kartų). Vienas mūsų krašto gyventojas kraujo yra davęs daugiau kaip 80 kartų. Vien šiemet Marijampolėje kraujo duota 1300 kartų, donorystės kelią šiais metais pradėjo 56 gyventojai. O metai dar nesibaigė.
Padėkos ir įkvepiančios istorijos
Donorų pagerbimo renginyje dalyvavęs Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda – taip pat šios bendruomenės narys, kraują davęs 46 kartus – scenoje dėkojo krašto žmonėms: „Drąsu prieš jus stovėti. Kai pamačiau, kad yra žmonių, davusių kraują 80 ar 90 kartų, supratau, kad visada yra kur augti. Didžiuojuosi mūsų miesto žmonėmis – mokančiais ir norinčiais dalintis, nes donorų skaičius auga.“
„Tik bakst – ir viskas“
Kino filmo „Gyvenimas laše“ režisierė Aurelija Savickienė, kilusi iš Marijampolės, papirko nuoširdumu: „Jei matytumėte tuos žmones, kuriems jūsų kraujas dovanojo gyvenimą, jūs norėtumėte dalintis dar ir dar kartą. Asmeniškai lenkiu galvą prieš donorus – man pačiai teko patirti, ką reiškia tokia dovana.“ Jos sukurtas filmas „Gyvenimas laše“ taip pat prasideda asmeniniu liudijimu.
Kartu atvykęs šio filmo herojus Laurynas apie donorystę kalba paprastai: „Tik bakst – ir viskas. Bet tam, kuris laukia kraujo, šis „bakst“ gali lemti gyvenimą arba mirtį.“
Renginyje apdovanoti 68 aktyvūs donorai – jiems buvo įteiktas tai patvirtinantis pažymėjimas. Buvo malonu matyti į sceną kylančius didžiausios pagarbos vertas moteris ir vyrus, taip pat ir šeimas – žmonas ir vyrus, brolius. Tai buvo patys įvairiausi žmonės: policijos pareigūnai, valstybės tarnautojai, pedagogai, ūkininkai…
Kaip sakė režisierė A. Savickienė, „Artėja Kalėdos. Kraujas gali būti pati geriausia dovana, kurią galite dovanoti kitam žmogui.“
Komentarai nepriimami.