Tegul tik namisėdos ryte skaito horoskopą ar stebi oro temperatūrą. O jei susiruošėte aplankyti vaikus ar kitus giminaičius, gyvenančius užsienyje, arba jau seniai nusipirkote poilsinę kelionę, pripraskite prie naujos rytinės rutinos – tikrinti vėjo kryptį: nuo to, pasirodo, gali priklausyti, ar pildysis jūsų kelionių planai. Nes, kaip sakė premjerė Inga Ruginienė, „oro balionai iš Baltarusijos skrido ir skris.“
Greitų sprendimų, tikėtina, nebus
Pastarosiomis savaitėmis virš Lietuvos besiblaškantys baltarusių balionai tapo ne tik geopolitine, bet ir labai praktine problema. Kelionių organizatoriai pripažįsta: žmonės vis dažniau renkasi skrydžius iš kitų miestų ar net kaimyninių šalių, nes niekas nebenori spėlioti, ar iš Vilniaus tą dieną išskris, ar teks „skaityti diplomatinius oro laiškus“ iš Minsko.
Kelionių agentūros „Janikės kelionės“ vadovė Veronika Senkutė sakė, kad pastaruoju metu klientai linkę rinktis saugesnius (vėlyvesnius) kelionių variantus, o ne pačius ankstyviausius ar naktinius skrydžius, kuriems riziką gali kelti baltarusiški balionai, atklystantys į Lietuvos oro erdvę.
„Mūsų klientai, kurie pateko į garsųjį 23 valandoms atidėtą skrydį iš Turkijos, labiausiai buvo nustebinti bendrakeleivių, kurie itin užaštrino situaciją pačiuose oro uostuose užsienyje. Manau, visada paprasčiau tiems, kurie moka kalbas, supranta, kas komunikuojama, arba tiems, kurie ramiai reaguoja“, – sakė p. Veronika.
Šios kelionių agentūros kelionių agentė Asta Geluncevičiūtė pridūrė, kad keleiviai iš anksto informuojami: jei skrydis naktinis (o tai reiškia didesnę riziką, kad skrydis gali būti atidėtas) – vertėtų pasiimti į rankinį bagažą svarbiausius daiktus: vaistus, maisto ir vandens (jo atsargas galima pasipildyti ir oro uoste). Taip pat klientai informuojami ir apie kitus aktualius pokyčius, kurie gali turėti įtakos kelionei.
Greitų sprendimų dėl balionų problemos, pasak pašnekovių, tikėtina, nebus. Todėl oro linijos, besirūpindamos savo klientais, autobusus siunčia į Kauno, Palangos ar Varšuvos oro uostus, iš kur žmonės pargabenami į Vilnių.
A. Geluncevičiūtė sakė, kad šiuo metu didesnis susidomėjimas skrydžiais būtent iš šių miestų oro uostų. Netgi pastebėjo, kad gruodžio mėn. krenta kelionių kainos iš Vilniaus oro uosto, o iš Palangos – kyla.
Agentūros „Kelionių šalis“ atstovė Vilma Kaukienė taip pat seka situaciją Vilniaus oro uoste, pasirengusi patarti klientams, kokį kelionės laiką geriausia rinktis. Bet Vilma pastebėjo, kad „jokie oro balionai nesumažins žmonių noro keliauti.“
Kai tenka keliauti – ne tik malonūs rūpesčiai
Kalbinta marijampolietė Laima pasakojo, kad ateinančią savaitę ruošiasi skristi į dukros diplomo įteikimo renginį Jungtinėje Karalystėje. Skrydis – jungiamasis, iš Vilniaus skris iki Kopenhagos, o iš ten – į Mančesterį. „Ar spėsime persėsi į kitą lėktuvą, jei skrydis vėluos arba bus kuriam laikui atšauktas? Jei taip nutiktų – kada pateksime į Mančesterį? Bilietus pirkome prieš du mėnesius – tada dar nebuvo tokios rimtos situacijos dėl balionų Lietuvos oro erdvėje. Tikrai galvą spaudžia didelis rūpestis, ar skrydis bus pagal tvarkaraštį. Jei ne renginys, tikrai šiuo metu nebūtume planavę kelionės. Grįžimas turbūt nekels tiek rūpesčių, nes parskrisime į Kauno oro uostą“, – mano Laima.
Kita marijampolietė, Dalia, dirbanti tarptautinėje kompanijoje ir dažnai keliaujanti lėktuvais, sako, kad daugiausia skraido į komandiruotes Švedijoje. Skrydžiai vyksta ir iš Kauno oro uosto, tad problemų nebuvo. Bet šį savaitgalį Dalia su vyru skrenda ekspromtu sugalvotų atostogų į Kanarus, todėl net neieškojo skrydžių iš Vilniaus, rinkosi Varšuvos oro uostą ir lenkišką kelionių agentūrą – ne tik dėl kainų skirtumo.
Sako, nuo Marijampolės iki Vilniaus – dvi valandos kelio, iki Varšuvos oro uosto – keturios, bet pastaruoju atveju garantuotas išvykimo laikas, nes ten oro erdvės netrikdo jokie balionai. Dalia įsitikinusi, kad geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje, nesinori brangų atostogų laiką leisti oro uosto salėje. Tiesa, ji pripažįsta, kad atidėtų skrydžių būna visur, bet, vertinant dabartinę riziką Vilniaus oro uoste, Varšuva atrodo patikimiau.
Bet yra vienas „bet“
Kaip nuogąstauja galvojantys ne tik apie atostogas svečiose šalyse, bet ir apie Lietuvą, ši balionų krizė trenkia mūsų valstybei į paširdžius kaip reikiant.
Fausta Marija Leščiauskaitė socialiniame tinkle rašo: „(…) Šalis nebe pirmą mėnesį yra terorizuojama lukašenkos ir putino. Čia jums ne šiaip influencerės neišskrido į Paryžių pademonstruoti prabangaus gyvenimo. Ir ne šiaip Nijolytė iš Raseinių neišskrido į Turkijos „viskas įskačiuota“. Jei būtų tik tai – pakentėtume. Šitas terorizavimas naikina verslus. Atima darbus ir pajamas iš Lietuvos gyventojų. Svetingumo versle – tūkstančiai atšaukiamų rezervacijų. Restoranai vietoje 100 rezervacijų lieka su 40. Masiškai atšaukinėjamos nakvynės viešbučiuose. Į Lietuvą nebeskristi nusprendžia žinomas Ispanijos chirurgas, turėjęs operuoti vaiką, nes mano, kad tai – per didelės rizikos šalis. Ne todėl, kad arti rusijos ir baltarusijos, o todėl, kad nesusitvarko su provokacijomis.
Lietuvos nebesirenka ir nebesirinks labai daug turistų. Ir kai balionai bus (jeigu bus) suvaldyti, turistai lyg spragtelėjus pirštais negrįš. Įpratimas – antras prigimimas. Žmonės, šalys, prekių ženklai sugadintą įvaizdį taiso metų metus. Kai kuriems nepavyksta. (…)“.
Būna ir taip
Vaidas dirba Švedijoje statybų sektoriuje, tad dažnai skraido lėktuvais. Tądien dėl verslo reikalų turėjo keliauti iš Šiaurės Švedijos kampelio, nutolusio nuo Švedijos sostinės Stokholmo apie 600 km, per Stokholmą į Vilnių. Bet viskas klostėsi visai ne taip, kaip planuota. Išvyko anksti ryte, turėdamas SAS oro linijų bilietą 12 val. skrydžiui, 14 val. jau turėjo būti Vilniuje. Tik įlipęs į lėktuvą, kaip visada, užmigo.
Pabudo, kai aplinkui keleiviai jau bruzdėjo ir ruošėsi išlipti. Žmonai greitai parašė žinutę, kad jau tuoj lipa iš lėktuvo. Ši nustebo, kai mobiliojo telefono programėlė sutuoktinio buvimo vietą parodė Stokholmą.
uvo labai keista. Pats Vaidas išlipęs, dar iki galo neišvaikęs miegų, stebėjosi, koks nepažįstamas Vilniaus uostas, kiek daug pasikeitęs… kol įžiūrėjo švediškus užrašus. Paaiškėjo, kol jis miegojo, lėktuvas buvo apgręžtas ir sugrąžintas į Stokholmą!
Tuoj gavo žinutę, kad skrydį perima „Lufthansa“ oro linijos ir teks 17 val. keliauti į Frankfurtą. Frankfurte vėl pasiekė žinutė, kad skrydžio 21 val. į Vilnių nebus. Buvo atsiųsta informacija, kur keleivių laukia autobusas, nakvynė, vakarienė, tuo pasirūpino skrydžio organizatorius. Išsimiegojęs Vokietijos didmiestyje, Vaidas ryte 8 val. išskrido ir 11 val. pagaliau pasiekė Vilniaus oro uostą. Skrydį tąkart sujaukė ne balionai, o nuslydęs nuo tako lėktuvas Vilniaus oro uoste.
Komentarai nepriimami.