Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių Lietuvoje ryžtasi statyti savo namą. Vieni siekia daugiau privatumo, kiti – energinio savarankiškumo, o dar kiti nori erdvės, kuri atspindėtų jų gyvenimo būdą.
Architektas Gintautas Vieversys primena: statybos prasideda ne nuo plytos ar pamato, o nuo minties ir suvokimo, kokioje erdvėje norime gyventi.
„Architektūra gimsta iš piešinių, iš eskizų. Iš jų išauga projektas, o tik tada – pats statinys. Labai svarbu, kokią erdvę kuriame, nes būtent ji formuoja žmogaus kultūrinį ir estetinį veidą“, – sako architektas.
Gyvenamasis namas – daugiau nei stogas virš galvos
Pasak G. Vieversio, didžioji dalis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos ir statybų – būtent gyvenamoji statyba. Todėl šios srities architektūros kokybė tiesiogiai formuoja ir mūsų šalies kultūrinį identitetą. „Architektūra gali pakelti ar nuskurdinti kultūrinį-estetinį statybų lauko lygį. Tad labai svarbu, kokios architektūros statinyje gyvename“, – pabrėžia pašnekovas.
Gera architektūra – tai ne tik (kaip ir bet kuriuo atveju įsigyjant bet kokią prekę) išleidžiami pinigai, bet ir jos atsiperkamumas laike. Juk retas numoja ranka: „Ai, jei namas nepatiks – parduosiu“. Reikia turėti galvoje svarbų dalyką – kuo geresnė bus mūsų namų architektūra, tuo ji bus ilgaamžiškesnė ir morališkai nepasens. Ir tikrai tokių namų nenorėsime parduoti po penkerių metų, nes „nusibodo“.
Netaupykite ten, kur keisti nebegalėsite
Viena dažniausių klaidų, pasak architekto, – taupyti ne ten, kur reikėtų. „Žmonės kartais negaili pinigų buitinei technikai ar baldams, bet gaili projektui. Visada sakau – projektas yra svarbiausia investicija. Jo kaina, lyginant su statybomis, yra maža, o klaidos šiame etape gali kainuoti labai brangiai,“ – teigia G. Vieversys.
Dar viena svarbi taisyklė – neverta taupyti namo išorės kokybiškam medžiagiškumui. „Langai, sienos, stogas – tai, kas ilgaamžiška ir ką pakeisti sunku arba neįmanoma. Vidų (baldus, buitinę techniką ir pan.) galite atnaujinti, bet architektūros nepakeisite“, – įspėja pašnekovas.
Sklypas – pusė sėkmės
„Sklypas – tai didelė investicija ir didelė įtaka gyvenamojo namo architektūrai ir išliekamajai vertei. Gaila, kai žmonės stato gražius namus sklypuose, kurie neturi išskirtinių savybių. Tik sklypo vieta ir architektūra kuria nekilnojamojo turto vertę“, – sako architektas.
Tą patį sako ir nekilnojamojo turto profesionalai – renkantis būstą ar sklypą, svarbiausia trys dalykai: vieta, vieta ir dar kartą vieta.
Ką reikia patikrinti renkantis sklypą
Nedidelis atstumas nuo ežero, upės ar miško – patrauklu, bet, anot architekto, vien grožis dar negarantuoja vertės. Prieš perkant sklypą būtina pasidomėti:
- ką leidžia bendrasis ar detalusis planas (užstatymo intensyvumas, aukštingumas, pastato dydis);
- inžinerinių tinklų buvimu ar nebuvimu (elektra, vanduo, nuotekos);
- atstumais nuo kaimynų ir kitais techniniais apribojimais;
- sklypo orientacija pasaulio šalių atžvilgiu.
„Po žeme esantys tinklai ar komunikacijos gali apriboti jūsų planus. Todėl prieš perkant sklypą reikia labai atsakingai įvertinti, kas jame iš tiesų leidžiama statyti“, – perspėja architektas.
Jei inžinerinių tinklų nėra, tai nebūtinai blogai – žmonės vis dažniau renkasi alternatyvias šildymo sistemas (geoterminį šildymą, oras–vanduo), saulės baterijas ar vietinius nuotekų valymo įrenginius. Pasak G. Vieversio, šiandien tvari ir energiškai efektyvi architektūra tampa ne mada, o būtinybe, nes leidžia taupyti išteklius ir gyventi atsakingiau.
Architektūra gimsta iš vietos ir konteksto
Kiekvienas vienbutis namas, anot architekto, yra unikalus, nes jo formą ir išvaizdą diktuoja vieta: „Vienam namui tinka plokščias stogas, kitur gražiau atrodo šlaitinis, dar kitur – terasuotas. Architektūra tuo ir įdomi, kad nežinai, kokia ji bus, kol nepradedi dirbti su konkrečia vieta. Jei namas bus statomas, pavyzdžiui, netoli miško – tai gali įkvėpti architektą miško jausmą perteikti ir namo išorėje, ir interjere. Kiekvienas atvejis – vis kitoks.“
Kokio namo norime?
Šiandien dauguma žmonių renkasi mažesnius, 100–150 kv. m namus – funkcionalius ir taupius. Tačiau kiekviena šeima turi savo poreikių – kiti renkasi vidutinio dydžio (apie 220 kv. m) ar didesnius (nuo 300 kv. m) namus.
„Svarbiausia, kad žmogus žinotų, kokio dydžio name nori susikurti savo gyvenimą. Juk ir mažesnis namas gali būti įdomus“, – sako G. Vieversys.
Ar „Pinterest“ gali atstoti architektą?
„Jei žmogus pas architektą ateina su savo vizija – puiku, vadinasi, jis domisi architektūra. Bet kartais ateina nusižiūrėjęs namą, pavyzdžiui, „Pinterest“ programoje ir sako: noriu tokio paties. Bet ne kiekvienas pavyzdys tinka būtent šio žmogaus išsirinktam sklypui ar vietovei. Vietovė kuria architektūrą, o ne „Pinterestas“, – šypsosi architektas.
Kad žmonės tai geriau suprastų, G. Vieversys su kolegomis surengė vienbučių namų architektūros parodą visiems atviroje kiemo galerijoje, esančioje Marijampolėje, P. Butlerienės gatvėje, greta studijos „LG projektai“.
„Tai nėra bandymas parodyti, kaip reikia statyti. Tai pažintinis laukas – norisi, kad žmonės daugiau domėtųsi architektūra, pamatytų, kiek daug priklauso nuo vietos ir požiūrio“, – sako architektas.
Architektūra – Lietuvos veido kūrimas
Gintautas Vieversys įsitikinęs: geras namas – tai ne tik tvirtas pamatas, bet ir mintis, kuri jį padaro geru.
„Architektūra – tai tiltas tarp žmogaus ir vietos, tarp šiandienos poreikių ir ateities kartų. Kai kuriame namą, mes kuriame ne tik savo gyvenimo vietą, bet ir dalį Lietuvos veido.“