Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kuo nustebintume mokslininkus E. Jennerį ir L. Pasterą?

Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais dėl vakcinacijos yra išsaugoma nuo 2 iki 3 milijonų gyvybių, tačiau šia tema atsiranda nemažai kritikų, kurie viešina moksliškai nepagrįstus faktus ir kelia spekuliacijas visuomenėje. Apie tai, kodėl rizika nesiskiepyti yra daug didesnė nei rizika pasiskiepijus ir kokie populiariausi vakcinacijos mitai klaidina visuomenę, pasakoja šeimos gydytoja iš Vilniaus Elena Šopytė.

Nauja medicinos era, išgelbėjusi milijonus gyvybių

Vakcinų sukūrimas pradėjo naują medicinos erą: likviduotos daug gyvybių nusinešusios užkrečiamos ligos, išnaikinti raupai, sumažėjo sergamumas kitomis pavojingomis ligomis. Nuotrauka iš „Santarvės“ archyvo

Visais laikais buvo stengiamasi išvengti nepageidaujamų ligų: jau prieš tūkstančius metų žmonės įvairiausiais metodais bandė apsaugoti save nuo raupų ir kitų ligų, o tai palaipsniui atvedė pasaulį į šiuolaikinę vakcinaciją.
1796 m. E. Jenneris atliko eksperimentą, kai paimti pūliniai iš karvių raupais sergančio žmogaus buvo įskiepyti aštuonmečiam berniukui. Po pusantro mėnesio ta pati procedūra buvo pakartota naudojant žmonių raupais sergančiojo pūlius, ir nuo tos akimirkos, kai šis būdas pasitvirtino, prasidėjo nauja medicinos era. Tuomet prie E. Jennerio prisidėjo L. Pasteras, sukūręs vakciną nuo pasiutligės, ir vakcinacijos pasiekimai įsibėgėjo.
Pasaulis po vakcinų sukūrimo pasikeitė negrįžtamai: daug gyvybių nusinešusios užkrečiamos ligos likviduotos, sumažėjo sergamumas difterija, stablige, virusiniu hepatitu B ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis, buvo išnaikinti raupai.

Nebebijoma ligų, nes nebėra sergančiųjų aplink
Šiais metais kaip viena didžiausių grėsmių pasaulio sveikatai įvardijamas dvejojimas vakcinacijos nauda. Tiesa, vakcinacijos skeptikų buvo visuomet, tačiau šiais laikais baisiomis užkrečiamosiomis ligomis patys žmonės nebeserga ir aplink save nemato sergančiųjų, todėl jie jų nebebijo, nebemato prasmės skiepytis ir lengviau įsitraukia į antivakcininį judėjimą.
„Dažniausiai tie asmenys, kurie turi tam tikrų kompleksų ar psichologinių problemų, lengviau patiki įvairiausiomis konspiracijos teorijomis ir skleidžia moksliškai nepagrįstus faktus apie skiepus. Išsilavinę ir apsišvietę žmonės neinvestuotų savo brangaus laiko norint paneigti tai, ką pasaulio mokslas ir nesuskaičiuojamas kiekis klinikinių tyrimų jau seniai ištyrė“, – teigia šeimos gydytoja E. Šopytė.

Galimybė pasiskiepyti nemokamai
Lyginant su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva gali džiaugtis tuo, kad valstybė finansuoja daug skiepų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Taigi, norint išvengti užkrečiamų ligų protrūkių ir apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius, visi vaikai turėtų būti nemokamai paskiepyti nuo 14 infekcijų pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, suaugę – nuo difterijos, stabligės, rizikos grupėms priklausantys žmonės – nuo gripo, pneumokokinės infekcijos.
Be to, šeimos gydytoja E. Šopytė pabrėžia, jog yra patvirtinta, kad vakcinos praeina daugiau patikrų negu eiliniai vaistai, todėl negalime tikėti nepagrįstomis teorijomis ir rizikuoti savo sveikata. „Gan paradoksalu, kad vaistus vartojantys žmonės tai daro be jokios baimės, nesusimąstydami apie vaisto sudėtį, jo priemaišas bei galimus šalutinius poveikius, tačiau vakcinų vengia galvodami, jog daro sau kažką blogo, nors tai praktiškai yra neįmanoma. Vertėtų nerizikuoti savo sveikata ir skiepytis, nes tai yra vienintelis apsisaugojimo nuo užkrečiamų ligų kelias“, – teigia ji.

Moksliškai neįrodyti mitai ir tikrovė
Tikriausiai dauguma esame girdėję įvairiausių teorijų apie tai, kad vakcinos yra nesaugios ir vertėtų rimčiau vertinti nepageidaujamas jų reakcijas. Kaip bebūtų, kompetentingi medikai teigia, kad visos vakcinos, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti tam tikras reakcijas, skirstomas į vietines ir bendras. Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, o kartu ir Lietuvoje, veikia farmakologinio budrumo sistema, kuri skirta nustatyti, įvertinti, stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą poveikį į vaistą ar vakciną. Lietuvoje apie tokias reakcijas sveikatos priežiūros specialistai ir registracijos teisės turėtojai privalo pranešti atitinkamoms tarnyboms. Pranešimai yra analizuojami, o pasikeitimas tokia informacija užtikrina pacientų saugumą.
Be to, dažnai tėvai jautriai reaguoja į savo vaikų skiepijimą ir mano, jog tai gali išbalansuoti kūdikio imuninę sistemą, sukelti autizmą ar net staigią mirtį. Anot šeimos gydytojos E. Šopytės, nuo pat gimimo kūdikio imuninė sistema pradeda kautis su tūkstančiais mikroorganizmų, kurie atsiranda ant jo kūno paviršiaus, ir tai – visiškai natūralus procesas. Naujagimio imuninė sistema tam puikiai prisitaikiusi, kuri, atsakydama į mikroorganizmų, patenkančių iš aplinkos, poveikį, pasigamina savo gynybinių pajėgumų, tarp jų ir antikūnų. Vakcinos imituoja užsikrėtimą patogeniniais mikroorganizmais, o įskiepyti vakcinų antigenai sužadina imunines reakcijas, tačiau nesukelia jokių žymesnių patologinių pokyčių – ligos požymių.
Geriau užsikrėsti ir persirgti liga natūraliai nei pasiskiepyti – dar vienas mitas, neturintis jokių sąsajų su tikrove. Imunologai ir kiti medicinos ekspertai pabrėžia, kad skirtumas tarp vakcinacijos ir imunizacijos yra tas, kad už imunitetą yra mokama tam tikra kaina: po poliomielito skiepo suleidimo gali paskaudėti ranka, tačiau natūraliai užsikrėtus šia liga žmogų gali ištikti paralyžius, užsikrėtus hepatitu B gali pasireikšti įvairūs kepenų negalavimai, natūrali vėjaraupių infekcija gali sukelti pneumoniją, ir tai tik maža dalis pavyzdžių, kurie gali ištikti žmogų, žaidžiantį su savo sveikata.

Atsisakymas skiepytis negalvojant apie pasekmes
Gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, iki 2009 m. buvo pasiektos aukštos skiepijimų aprėptys (94–99 proc. paskiepytų asmenų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, tačiau analizuojant daugiametes tendencijas matyti, kad vaikų vakcinacijos aprėptys vis mažėja, keldamos grėsmę visiems aplinkiniams. Antivakcininis judėjimas visuomenei nekelia pavojaus tik tuomet, kai tai nedaro įtakos kolektyviniam imunitetui, kuris yra įgyjamas tada, kai 95 proc. žmonių yra paskiepyti.
Jeigu tikėsime įvairiais mitais ir nesiskiepysime – nebeliks kolektyvinio imuniteto, o baisios ligos galės vėl išlįsti į dienos šviesą. Ne veltui PSO perspėja, jog per paskutiniuosius 50 metų užkrečiamų ligų paplitimas išaugo net 4 kartus, o į tai vertėtų žvelgti itin atsakingai ir pasiskiepyti. Svarbiausia nebijoti naudotis šia gyvybę ir sveikatą saugančia priemone, ir tikėti tik kompetentingų specialistų nuomone, nes visi jie teigia, jog rizika nesiskiepyti ir sulaukti negailestingų pasekmių yra daug didesnė nei rizika pasiskiepijus.

 

 

 

 

 

 

Užs. 1061.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles

    2020-10-21Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles
    Prieš dešimtmetį didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių į socialinius tinklus žvelgė tarsi į vaikų žaidimus. 74 metų kaunietis Vytautas anksčiau irgi buvo skeptiškas: „Maniau, kad socialiniai tinklai yra mados reikalas, kuris greitai baigsis. Bet dabar pats jau porą metų naudojuosi „Facebook“, kur bendrauju su savo vaikais ir anūkais, matau, ką veikia mano draugai ir pažįstami. Neseniai ir pats įkėliau nuotraukų, kuriose – mano rasti 66 baravykai“, – teigia vyras. Nesvetimas Vytautui ir „Instagram“ socialinis tinklas, tiesa, per jį į virtualią erdvę pašnekovas kelia mažai turinio – dažniau mėgsta žiūrėti kitų nuotykius, istorijas ir patirtis. „Svarbiausia viską daryti protingai, neužsižaisti. Prieš atsidarydamas visada žinau, ko ieškau, ką noriu rasti“, – sako kaunietis, jau spėjęs sudalyvauti iniciatyvos „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymuose, kurie nuo birželio 1 dienos vyksta šalies bibliotekose. Naudinga pasimokyti Į mokymus Vytautas nuėjo norėdamas nuo geriau perprasti šiuolaikines technologijas ir žinoti, kaip apsisaugoti nuo internete tykančių grėsmių – įvairių sukčių ir kitų kibernetinių nusikaltėlių. Dabar įsijungęs kompiuterį arba telefonu imdamas naršyti internete vyras ...
  • Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata

    2020-10-21Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata
    Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių – reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti savo planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ir begalę kitų dalykų, todėl nenuostabu, kad pamiršome rūpintis savo emocine sveikata. Kaip teigia socialinių mokslų daktarė, psichologė Ksenija Čunichina, šiuo neeiliniu laikotarpiu svarbiausia mokytis ugdyti savo psichologinį atsparumą, bet kartu išlikti ir sąmoningu piliečiu – suprasti galimas savojo elgesio pasekmes ne tik sau, bet ir visai aplinkai. Vieniems – stresas, kitiems – pagerėjimas Pasak VU Psichologijos instituto mokslininkų, prasidėjus karantinui, žmonių psichologinė būsena keitėsi skirtingai – vieniems tai buvo labai didelis stresas, o kitų savijauta netgi pagerėjo. Emocinės būsenos pablogėjimas dažniau buvo būdingas mokiniams ir studentams, taip pat žmonėms, kurie prasčiau vertino savo ekonomines pajamas. „Visi mes mėgstame pastovumą ir retas kuris teigiamai vertina panašius pokyčius, kadangi jie buvo susiję su ...
  • Pristatytas katalogas „Interjero tekstilė“ (Tautodailės metai)

    2020-10-17Pristatytas katalogas „Interjero tekstilė“ (Tautodailės metai)
    (ir taip pat pavadinta paroda) Jau buvome rašę apie Tautodailės metams skirtą didelį Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus darbą – parengtą ir išleistą didelės apimties katalogą (albumą) „Interjero tekstilė“. Šeštąjį leidinį, supažindinantį su gausiais muziejuje esančios tradicinės tekstilės turtais. Dėl sudėtingos pastarojo meto situacijos visuomenei jis pristatytas dabar. Beje, tai pirmasis renginys po atidarymo naujose muziejaus erdvėse – Bulotų namuose (P. Vaičaičio g. 16). Nijolė LINIONIENĖ Rengiantis pristatymui iš gausybės buvo ne tik atrinkti tipiški eksponatai, atspindintys šio krašto tradicijas ir liudijantys audėjų, siuvinėtojų meistrystę, bet ir sutvertos fonduose buvusios senos staklės. O jas paruošė demonstravimui ir gyvybės įkvėpė vilkaviškietės audėjos: veteranė Valė Babinskienė („Aukso vainiko“ laureatė) ir Eglė Grigaitienė – jaunosios kartos atstovė. Tad susirinkusieji galėjo ir patys pajusti, ką reiškia atsidurti prieš tarsi į begalybę besidriekiančias siūlų gijas ir pabandyti jas suvaldyti… Atėjusius į renginį sutiko ne tik spalvomis, ornamentika, begaliniu kruopštumu stebinanti ekspozicija, bet ir smagi ansamblio „Žibinyčia“ (vadovas Žydrūnas Rutkauskas) muzika. Muziejaus vyr. fondų saugotoja ir viena ...
  • Kačių kiemelio (ir miesto) istorijos – knygoje (Periferija – ne provincija)

    2020-10-17Kačių kiemelio (ir miesto) istorijos – knygoje (Periferija – ne provincija)
    Nijolė LINIONIENĖ …Rugsėjo pirmąją, mokslo metams prasidedant, Marijampolės dramos teatras mažuosius moksleivius pakvietė į šventę – vėl rodė spektaklį „Kačių kiemelio istorijos“, o paskui pateikė ir siurprizą. Pristatė taip pat pavadintą spalvingą ir labai patrauklią knygą, į kurią tarsi buvo sušokę iš scenos tie patys charizmatiški herojai. Išmintingi ir sumanūs katinai, kuriais mes patys ir miesto svečiai jau senokai gėrimės Kačių kiemelyje P. Butlerienės gatvėje – dieną jie apsimeta esantys tik nejudrios skulptūros, o naktimis… Smalsi pagyrūnė varna, kiti spektaklio personažai atgyja knygos puslapiuose. Jei tik primiršai kurią istorijų dalį – atsiverti, skaitai ir akis paganai, nes iliustracijos labai paveikios. Nieko keista, nes leidinį iliustravo tas pats dailininkas, kuris sakė, kad kurdamas scenografiją, lėles, pirmiausia turintis visą spektaklį nusipiešti… Paklausta, kas inspiravo „padvigubinti“ kūrinį, režisierė ir tekstų autorė Milda Mažėtytė-Antanauskienė sakė, kad vienas impulsų buvo mintis (žinojimas), jog teatrai turi leidinių, juos reprezentuojančių. „Štai Kauno lėlių teatras, daug įvairių kultūros organizacijų turi leidinių, kurie informuoja, atspindi jų istoriją, gali būti dovanojami… Ši knygelė ...
  • Vlado Žiliaus auksuoti paveikslai

    2020-10-17Vlado Žiliaus auksuoti paveikslai
    Loreta AKELIENĖ Spalio 8 d. Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje įvyko parodos „Vladas Žilius. Mano ženklai“ atidarymas. Renginyje muzikavo birbynininkas Darius Klišys. Parodos autorių V. Žilių susirinkusiems pristatė Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros profesorė Rasa Žukienė, kuri taip pat yra ir Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro darbuotoja, o centras ir inicijavo šią parodą. Atidaryme dalyvavo autoriaus dukra vilnietė Rasa Bačiulienė, kuriai buvo dėkojama už suteiktą galimybę publikai pamatyti tėvo kūrinius iš šeimos kolekcijos. Kaip sakė R. Bačiulienė, tai tik antras šios šeimos kolekcijos eksponavimas visuomenei, pirmas kartas buvo Vilniuje Nacionalinio dailės muziejaus filiale – Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Autorius dukra paaiškino, kad kai kurie paveikslai vietomis padengti aukštos prabos 16 karatų itališko aukso folijos lakšteliais. Ši technika dailės kūriniams suteikia ypatingų bruožų. Pasirodo, V. Žilius visada buvo svarbus Lietuvos dailės istorijoje – įbrėžė vagą ir savo kūryba, ir asmenybės nuostatomis. Kaip pasakojo menotyrininkė R. Žukienė, šis abstrakcionizmo atstovas labai nederėjo su tuo laiku vyravusio socialistinio realizmo pakraipa. Dailininko kūryba užtraukė jam formalisto vardą, o tai buvo per ...
  • Festivalis skamba ir tango ritmu (Kultūra be sienų)

    2020-10-17Festivalis skamba ir tango ritmu (Kultūra be sienų)
    Trečiasis tarptautinio medinių pučiamųjų instrumentų festivalio „Medynės“ koncertas kvietė niūroką šeštadienio vakarą praskaidrinti tango ritmais. Ir tikrai: tie, kas atėjo į Beatričės Kleizaitės-Vasaris galeriją (nors Marijampolėje tuo pat metu vyko ir kitas patrauklus koncertas, ir spektaklis), nepasigailėjo. „Šiuolaikinis tango“ – taip pavadintą naują koncertinę programą iš Varšuvos atvežė ansamblis „Cup of Time“ (jis marijampoliečiams pažįstamas iš ankstesnių festivalių), vadovaujamas fleitos virtuozo Ričardo Borovskio. Kolektyvas – ryškiausias žanro, įvardijamo „third-stream“ (trečioji muzikos banga tarp klasikos ir džiazo, besiremianti abiem žanrais) atstovas Lenkijoje. Tuo galėjome įsitikinti ir šiame, tango įvairovei skirtame koncerte. Skambėjo šiuolaikinė tango klasika, galėjome išgirsti ir K. Sen-Sanso, I. Stravinskio, ir ansamblio violončelininko Kšištofo Lenčiovskio, ir daugelio kitų kompozitorių kūrinių. Darnus ir meistriškas ansamblio (be jau minėtų instrumentų, čia dar yra smuikas ir akordeonas) muzikavimas, į atskirus kūrinius įsiterpiančios kiekvieno atlikėjo solo improvizacijos klausytojams suteikė daug malonių valandėlių. Kitas VI tarptautinio medinių pučiamųjų instrumentų festivalio „Medynės“ koncertas – taip pat šioje galerijoje. Šiandien, spalio 17 d., 18 val. klausysimės ankstyvosios Volfgango ...
  • Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja

    2020-10-17Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja
    Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja Jau galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Paraiškos bus priimamos visą spalį – iki lapkričio 4 d. Šįmet ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimui vystyti skirta daugiau nei 2,3 mln. Eur, o įsisavintos paramos pavyzdžiai rodo, kad drauge įgyvendinti projektus ne tik įmanoma, bet ir naudinga. Vienas pavyzdžių – Akmenės rajone besidarbuojantis smulkusis ūkininkas Vaidas Gauronskas, pagal priemonės veiklos sritį gavęs beveik 50 tūkst. Eur paramos. Jo partnere projekte tapo mama, taip pat ūkininkė, Gražina Gauronskienė. Gautą paramą mama ir sūnus panaudojo naujam kombainui pirkti, mat senasis vos pajėgdavo nukulti javų lauką – nuolatos strigdavo ir gesdavo. Telšių rajone ūkininkaujantis Gintas Palekas taip pat buvo vienas pirmųjų ūkininkų, pasinaudojusių smulkių ūkių bendradarbiavimui skirta parama. Finansavimą jis gavo projektui, kurio viso vertė – 150 tūkst. Eur. Už gautą paramą ūkininkas įsigijo modernų traktorių, plūgus, priekabą, skutiką. Tiesa, su partneriu, kuriuo tapo žmonos sesers vyras, turėjo investuoti ir savų ...
  • Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų

    2020-10-17Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų
    Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, 68,14 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, 492,6 km apsauginių pylimų, per 16 tūkst. km kelių, 358 tvenkiniai. „Šio milžiniško turto vertė viršija 2 mlrd. eurų. Drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja beveik 50 metų, o šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau nei 70 proc. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su įvairiais nesklandumais, tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos. Ministro A. Palionio nuomone, melioracijos grioviai yra valstybės turtas ir ji privalo juo pasirūpinti. „Valstybės tikslas yra sutvarkyti melioracijos griovius, inžinerinius įrenginius ir perduoti dalį turto žemių savininkams“, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis. „Žemių savininkai neturi atsakyti už turtą, ...
  • Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą

    2020-10-17Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą
    Siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes, LR Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia piliečių dėmesį į psichikos sveikatos gerinimą, vykdomas iniciatyvas ir teikiamą nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą visoje Lietuvoje. Mobiliosios krizių įveikimo komandos Nuo spalio 12 d. dalyje Vilniaus ir Kauno apskritims priklausančių savivaldybių pradeda veikti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos. Psichologinę pagalbą bus galima gauti žmonėms, bendruomenėms ar kolektyvams, kurie susidūrė su įvykiais, kėlusiais grėsmę žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, artimojo ar bendradarbio ūmios psichozės, savižudybės, bandymo ar grasinimo žudytis atvejais, patyrus šoką po įvykusio nelaimingo atsitikimo ar avarijos, kuriame nukentėjo ar žuvo žmonės, esant galimybei, ir kitų krizių atvejais. Mobilios komandos padės ne tik išgyventi ir geriau suprasti su krize susijusius jausmus, bet ir sudaryti artimiausių krizės valdymo veiksmų planą. Vilniaus apskrityje jos dirbs Vilniaus, Vilniaus rajono, Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės savivaldybėse, o Kauno apskrityje – Kauno miesto, Birštono, Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų bei Raseinių savivaldybėse.  Su specialistais galima susisiekti kasdien nuo 8 iki 20 val., įskaitant savaitgalius, mob. ...
  • Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“

    2020-10-14Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“
    Lietuva niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių – kibernetiniai nusikaltėliai mūsų šalies gyventojus atakuoja tais pačiais ginklais ir manevrais kaip ir kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Graikija ar Suomija. „Kad ir kiek kibernetinio saugumo specialistų turėtume Lietuvoje – jie negali apsaugoti visų piliečių, jeigu patys piliečiai ir organizacijos tinkamai nesirūpins savo saugumu elektroninėje erdvėje“, – įspėja kibernetinio saugumo specialistas, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KNF) dekanas doc. dr. Kęstutis Driaunys. Pasak eksperto, kibernetiniai nusikaltėliai naudoja įvairius atakų būdus, pavyzdžiui, labai dažnai naudojama išpirkos reikalaujanti programinė įranga (angl. ransomware), kuri, patekusi į įrenginį, užrakina, užšifruoja duomenis – įrenginio savininkui pateikiamas pranešimas, kad už galimybę vėl naudotis savo duomenimis turi sumokėti išpirką. Vis naujų aukų randa ir piktadariai, kurie užsiima duomenų vagystėmis, vadinamuoju „phishingu“. Žmonėms ir organizacijoms siunčiamos žinutės, tokios kaip elektroninio pašto žinutės, SMS pranešimai, pranešimai susirašinėjimo programėlėmis su nuorodomis, kurias paspaudus dažnai patenkama į suklastotus internetinius tinklalapius, kuriuose prašoma suvesti įvairaus pobūdžio asmeninę informaciją, prisijungimo prie informacinių sistemų duomenis bei kitus konfidencialius duomenis. Neramiu ...
  • Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)

    2020-10-14Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)
    Šiuo metu Bartninkų kaime (Vilkaviškio r. sav.) vyksta Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios išsaugojimo (konservavimo) darbai. Nors ši bažnyčia karo metu buvo gerokai apgriauta (likusios sienos be stogo netgi įprastai vadinamos griuvėsiais), tai yra vienas reikšmingiausių Sūduvos krašto ir netgi Lietuvos paveldo objektų. Prieš kelerius metus bažnyčia buvo paskelbta gražiausiais Lietuvos griuvėsiais. Apgriuvusi bažnyčia traukia turistus, tarp jos sienų vykdavo koncertai, buvo rodomi kino filmai, tačiau pastaruosius kelerius metus dėl avarinės būklės renginiai jau būdavo organizuojami šalia bažnyčios. Didinga, XVIII a. menanti bažnyčia buvo statoma beveik dešimtmetį. Suprojektuotas didingas statinys kone 10 metų stovėjo be lubų, stogo ir tik 1790 m. statyba buvo baigta. Tuo pasirūpino tuometinis Bartninkų dvaro sodybos administratorius kunigaikštis Vincentas Puzinas. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia buvo labai apgriauta. Jai atstatyti tuometinė valdžia nedavė leidimo. 1945 m. netoli apgriuvusios įrengta laikina bažnyčia, kuri veikia iki šiol. Laikinojoje bažnyčioje vyksta pamaldos, o didingieji griuvėsiai liko pasigėrėjimui ir kitokiai veiklai… Bažnyčios griuvėsių konservavimo darbus atlieka Marijampolės įmonė, turinti licenciją restauruoti paveldo objektus, ...
  • Pigiausiai kainuojantis sveikatos išsaugojimo būdas

    2020-10-14Pigiausiai kainuojantis sveikatos išsaugojimo būdas
    Dėl įprastų cigarečių rūkymo keliamos grėsmės sveikatai nebesiginčijama, tačiau vis dažniau diskutuojama dėl šiais laikais taip išpopuliarėjusių kaitinamojo tabako priemonių. Svarbiausia atminti, kad nėra tokio rūkymo būdo, kuris būtų nežalingas organizmui, o norint mesti rūkyti reikia nueiti nelengvą kelią. Apie tai, kaip rūkymas kenkia žmogaus sveikatai, kokią riziką kelia elektroninės cigaretės ir nuo ko vertėtų pradėti, norint mesti rūkyti, pasakoja gydytoja Viktorija Andrejevaitė. Žalingos rūkymo pasekmės sveikatai Ištirta, kad tabako dūmuose yra daugiau nei 4000 cheminių elementų, iš kurių keli šimtai pripažinti kenksmingais sveikatai, o beveik 40 šių elementų yra laikomi kancerogenais, galinčiais sukelti arba paskatinti vėžinių susirgimų vystymąsi. Rūkymo metu kancerogeninės medžiagos patenka į organizmą su dervomis – pavojingiausiomis cigarečių cheminėmis medžiagomis, ne tik silpnina imuninę sistemą ir nusėda kvėpavimo takuose, bet ir pakenkia burnos ertmės, lūpų, gerklų, bronchų gleivinei, todėl yra didelė tikimybė paskatinti ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą. Žinoma, ne visiems rūkantiems asmenims pasireiškia tie patys poveikiai, kadangi tai tiesiogiai priklauso nuo kiekvieno individualaus ...
  • Miškus reikia ne tik sodinti, bet ir prižiūrėti

    2020-10-14Miškus reikia ne tik sodinti, bet ir prižiūrėti
    Nenašias, sunkiai įdirbamas žemes turintys ūkininkai, pasinaudoję parama, gali jas apželdinti mišku. Antrojo etapo paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ priimamos iki lapkričio 16 dienos. Iš viso šiam laikotarpiui skirta 9 283 964 Eur. Kaip ir anksčiau, paraiškos teikiamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo internetine prieiga adresu: https://zumis.lt. Išeitis turintiems nenašias žemes Šia KPP parama Akmenės rajone, Ventoje gyvenantis ūkininkas, auginantis šaltalankius ir laikantis nemažai bičių, Aleksandras Deimontas pasinaudojo nebe pirmą kartą. Pirmą sykį prieš keliolika metų mišku jis apsiželdino 2 hektarus Šiaulių rajone. „Ir teisingai padariau. Žemė ten yra prasta, siūliau išnuomoti tai vienam, tai kitam ūkininkui – niekas nenorėjo. Pagalvojau, na, kur aš pats ten plaksiuos taip toli nuo namų, ar nusipelniau tiek vargti. Mažeikių urėdijoje esu dirbęs eiguliu, miškai man visad buvo ir yra prie širdies, tegul žaliuoja, apylinkes puošia“, – teigė jis. O pagal KPP gavęs beveik 8 ...
  • Kaip spręsti ūkininkų ir vilkų konfliktus

    2020-10-14Kaip spręsti ūkininkų ir vilkų konfliktus
    Rugsėjo mėnesį baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ teikimas. Tai – nauja KPP veiklos sritis, paraiškos šįmet renkamos antrą kartą. Vis tik norinčiųjų pasinaudoti parama netrūksta – preliminariais duomenimis, pateiktos 82 paraiškos. Gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius džiaugiasi iniciatyva ūkininkų ir vilkų konfliktus spręsti kitaip – taikiai ir humaniškai. Skepticizmą įveiks parama GAA „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas A. Laurinavičius sako, kad džiaugiasi ūkininkams teikiama parama, ir viliasi, kad pareiškėjų ateity daugės. „Bendra tendencija nėra palanki – vyrauja skepticizmas, žmonės nepasitiki siūlomomis priemonėmis. Labai dažnai suklaidina medžiotojai, teigiantys, kad nuo vilkų neapsaugos niekas. O kai paklausiame jų, kurias priemones išmėgino, sulaukiame tylos arba įvardijamos senosios priemonės, kurios net nėra skirtos apsaugai nuo vilkų: trys elektrinio piemens virvelės iki kelių, neįtvirtinti tinklai. Mūsų patirtis parodė ką kitą. Išmėginome tinkamai įrengtus elektrinius aptvarus, tinklus – tai tikrai veikia, konsultavome kitus – ...
  • Parama smulkiuosius ūkininkus įkvepia bendradarbiauti

    2020-10-10Parama smulkiuosius ūkininkus įkvepia  bendradarbiauti
    Nuo spalio 5 d. smulkiesiems ūkio subjektams visą mėnesį bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Šia priemone ne kartą pasinaudojusi verslininkė Inga Kilčiauskienė teigė, jog be paramos jos ir vyro Audriaus verslai tikrai būtų ne tokie, kokie yra šiandien. Plėtrą diktavo poreikiai I. Kilčiauskienė pasakojo, jog prieš maždaug dvylika metų su šeima iš Kauno atvažiuodavo pas tėvus į Anykščių rajono Šventupio kaimą poilsiauti. „Atvažiuodavo ir kitų poilsiautojų bei vis paklausdavo, ar nenuomojame baidarių, – prisiminė pašnekovė. – Mums būdavo įdomu ir keista, kodėl žmonės klausia. Taip kilo idėja pabandyti užsiimti baidarių nuoma. Prieš dvylika metų jų paklausa buvo tikrai didelė, o pasiūla gerokai mažesnė nei šiandien.“Iš pradžių, anot verslininkės, jie įsigijo šešias baidares, vėliau – dar keturias. „Matėme, kad trūksta ne tik baidarių, bet ir stovyklavietės, pirtelės, kurių pageidavo klientai, – sakė moteris. – Pirmiausia verslo plėtrą padiktavo rinka. Taip pamažu įsirengėme stovyklavietes, sutvarkėme upės pakrantę, pastatėme ...