(Komentaras prie straipsnio „Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško“)
Ikiteisminį tyrimą dėl migracijos darbuotojų kyšininkavimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, papirkimo atliko Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai, vadovaujami Kauno apygardos prokuratūros prokurorų. Todėl Prokuratūros atstovų paprašėme pakomentuoti, kaip atsitiko, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nustačiusi tiek daug pažeidimų šioje byloje, priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Ar, įvertinus šią bylą ir jos aplinkybes, mes visi galime tikėtis, kad su prokuroro palaiminimu bus leista metus ar pusę metų, be realaus pagrindo mus sekti, klausytis pokalbių ir t. t. Juk taip pažeidžiamos žmogaus teisės. Tenka susidurti ne su pirmu atveju, kai garsiai pranešus apie sulaikymą, vėliau byla subliūkšta. Ar neturėtume visi laikytis Nekaltumo prezumpcijos. Taip pat įdomu būtų išgirsti, kas atlygins buvusiems nuteistiesiems žalą.
Komentarą pateikė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Simona SNITKAITĖ-KAREIVIENĖ
– Patiksliname, kad viena iš Migracijos skyriaus darbuotojų bei įmonės vadovė, įsiteisėjusiu 2018-06-13 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu, pripažintos kaltomis ir nuteistos ir dėl kitos korupcinės nusikalstamos veikos – grynųjų pinigų kyšio davimo–priėmimo. Pažymėtina ir tai, kad nė vieno iš keturių Migracijos skyriaus tarnautojų atleidimas tiesiogiai nėra susijęs su jų atleidimu iš tarnybos. Buvusi Migracijos tarnybos viršininkė bylinėjosi su Marijampolės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, kol galiausiai neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi pripažinta teisėtai atleista iš tarnybos, pagrįstai atėmus jai teisę dirbti su slapta informacija, kai toks leidimas tokio rango pareigūnui būtinas. Dar viena tarnautoja, taip pat atleista dėl to, kad prarado teisę dirbti su slapta informacija ir šio sprendimo neskundė. Du pareigūnai tarnybą policijoje paliko jų pačių prašymais.
Vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendį, kuriuo trys Migracijos skyriaus pareigūnai dėl BK 225 str. 1 d. (kyšininkavimo) išteisinti, svarbu pažymėti, kad kasacinis teismas pažymėjo jog „neoficialūs simboliniai atsiskaitymai – priešinga teisei veika“, o „išteisintieji priimdami saldainius ir gėrimą galimai elgėsi netinkamai Valstybės tarnybos įstatymo požiūriu ,…>. Aktualu pažymėti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, laikėsi kitokios nuomonės ir dėl Migracijos pareigūnų kaltės bei galimų pažeidimų, turėjo kitą, t. y. priešingą nuomonę.
Pabrėžiame, kad visiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams, tarp jų ir jūsų paklausime minimiems sekimo, pokalbių pasiklausymo slaptiems veiksmams atlikti, nustatyta Įstatymo tvarka gautos teismo nutartys. Taigi, visi nurodomi veiksmai atlikti esant teisiniam pagrindui, pagal teismo priimtas nutartis, o ne prokuroro leidimu.
Atsakant dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, pažymime, kad prokuroras yra baudžiamojo proceso dalyvis, palaikantis valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, t. y. įrodinėjantis, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas. Taigi, bylos duomenimis pakankamai pagrįstas jo įsitikinimas, kad kaltinamasis yra kaltas, ir pastangos įrodyti kaltinimą savaime negali būti pagrindas konstatuoti kitų asmenų (kaltinamųjų, ar išteisintųjų) nekaltumo prezumpcijos pažeidimo.
Tai, kad prokurorai turėjo pakankamai pagrįstų duomenų, kad kaltinamieji galbūt kalti nusikalstamos veikos padarymu, leidžia spręsti ir tas faktas, kad jie kaltais pripažinti apeliacinės instancijos, o vienas jų ir pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo organizavimas, kontroliavimas, vadovavimas jam ir valstybinio kaltinimo palaikymas yra konstitucinės prokuroro funkcijos baudžiamajame procese ir jų atlikimas, jei nėra kitų konkrečių šališkumą pagrindžiančių duomenų, negali būti laikomas pagrindu konstatuoti proceso dalyvių nekaltumo prezumpcijos pažeidimą.
Pažymime, kad įsiteisėję teismų sprendimai privalomi visiems fiziniams asmenims ir valstybės institucijoms, įskaitant prokuratūrą. Prokuratūra nėra įgaliota aiškinti, komentuoti įsiteisėjusių kitų institucijų, šiuo atveju, teismų sprendimų. Kokia tvarka ir pagal kokius įstatymus kreiptis dėl žalos atlyginimo, sprendžia galimai tokią žalą patyrę asmenys. Savaiminis jos atlyginimas, nesant suinteresuotų asmenų kreipimosi, nėra numatytas.
Komentarai nepriimami.