Pandemija pakeitė įprastą gyvenimo ritmą, atėmė arba sunkiai prieinamais pavertė daugelį paslaugų ir pramogų. Kita vertus, pandemija mums padovanojo papildomo laiko, kurio žmonėms nuolat trūksta.
Netikėtai atsiradusį laisvą laiką žmonės išnaudojo skirtingai. Vieni išmoko gaminti, kiti – medituoti, o treti jį skyrė knygoms. Statistika rodo, kad per pandemiją ir karantiną lietuviai skaitymui ir knygoms ėmė skirti trigubai daugiau laiko ir dėmesio. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė sako, jog pandemija marijampoliečių skaitymo įpročių smarkiai nepaveikė. Tačiau ji pastebi, kad karantinas parodė, kokia svarbi ir vertinga yra knyga bei skaitymas.
Meilė knygoms sustiprėjo
– Negaliu pasakyti, kad pandemija padidino skaitytojų ar perskaitomų knygų skaičių. Rodikliai išliko panašūs, tačiau karantinas labai išryškino skaitytojų meilę bibliotekai ir knygoms. Dėl pandemijos buvome priversti užsidaryti ir paslaugas teikti tik nuotoliniu būdu. Knygas internetu skaitytojai užsisakinėja jau seniai ir daugeliui persiorientuoti sudėtinga nebuvo. Kita vertus, iki pandemijos nemažai skaitytojų bibliotekos paslaugas buvo pratę gauti tik fiziniu būdu. Mūsų nuostabai, net ir tie žmonės skubiai prisitaikė, išmoko ir susigaudė. Tai parodo, kad knyga gyvenant atskirties, izoliacijos ir karantino sąlygomis tapo kaip niekada reikalinga. Žmonės kartojo, kad knyga jiems atstoja vaistus nuo nerimo. Įsijautę į knygos siužetą, veikėjų gyvenimus skaitytojai gali pamiršti savo gyvenimo ir kasdienybės rūpesčius, o kartu ir atsipalaiduoti. Tiems, kurie skaitymo malonumo dar neatrado, labai linkiu jį atrasti. Jei tai gali leisti atsisakyti vaistų, pabandyti verta, – situaciją apžvelgė pašnekovė.
Liko ištikimi pamėgtiems žanrams
Karantinas ir įtempta pandemijos situacija pasirinkti naujus žanrus marijampoliečių nepaskatino. Nežinomybės ir nepastovumo ir taip pakanka, todėl rinkdamiesi knygas kraštiečiai rankas, kaip įpratę, tiesia link grožinės literatūros kūrinių. Populiarūs meilės romanai, detektyvai, istorinės, pažintinės knygos. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė džiaugėsi, kad pernai ir šiemet skaitytojai turėjo neeilinę galimybę rinktis naujausius kūrinius. Kultūros ministerija, suprasdama skaitymo reikšmę ir vertę pandemijos laikotarpiu, pernai vasarą gavo papildomų lėšų naujoms knygos įsigyti.
– Pernai pavasarį, baigiantis karantinui, buvome informuoti, kad biblioteką pasieks maždaug 50 proc. metinio biudžeto suma, skirta naujoms knygoms įsigyti. Žinia buvo netikėta ir suktis reikėjo greitai. Per pusantro mėnesio turėjome sudaryti ne tik pageidaujamų knygų sąrašą, bet ir įvykdyti viešuosius pirkimus. Buvo nelengva, bet suspėjome – negalėjome praleisti tokios progos ir nepapildyti savo knygų fondo. Atsižvelgdami į skaitytojų poreikius, rinkomės populiariuosius grožinės literatūros kūrinius, šiek tiek mokslinių, istorinių kūrinių, – paaiškino pašnekovė.
Skaitmeninė popierinės nepakeičia
D. Kirtiklienė pasakojo, kad siekiant prisitaikyti prie pandemijos diktuojamų gyvenimo aplinkybių nemažai knygų suskaitmeninta. Susidomėjusių elektroniniu būdu pasiekiamais kūriniais atsirado, tačiau skaitmeninė knygos forma popierinės nenustelbė. D. Kirtiklienė svarsto, kad popierinė knyga išlieka priimtinesnė ir vargu ar elektroninė ją apskritai kada nors pakeis visiškai.
– Elektroninės grožinės literatūros knygos didelio pasisekimo neturi – popieriniame formate, matyt, tokius kūrinius skaityti patraukliau. Suskaitmeninta mokslinė literatūra patrauklesnė, tačiau Marijampolės auditorijai ji nėra labai aktuali. Didesnių miestų bibliotekos, kuriuose veikia universitetai, galbūt kitokia statistika. Apskritai kalbant, nemanau, jog skaitmeninės knygos visiškai pakeis popierines. Neseniai teko kalbėti su JAV ambasadoriumi Lietuvoje. Klausiau jo, kaip atrodo knygų rinka Amerikoje. Anot jo, kapitalizmas skaitymo iš žmonių neatėmė. Amerikiečiai, pasirodo, mėgsta skaityti. Mano nuostabai, jie, pasak JAV ambasadoriaus, taip pat dažniau renkasi popierines knygas – elektroninės lieka antroje vietoje. Manau, kad panašios tendencijos išliks ir Lietuvoje, – mintimis dalijosi D. Kirtiklienė.
Komentarai nepriimami.