Netrukus švęsime Kalėdas! Net neabejoju, kad jau aplanko mintys, kuo džiaugsimės ir kuo džiuginsime artimuosius. Meilę jiems galime parodyti ne tik dovanomis, bet ir maistu. Kūčių vakaras ar Kalėdos – tai stebuklingas metais, kai artimiausi ir mylimiausi šalia. Jaučiat, kaip gera bus?
Net girdžiu kritišką jūsų vidinį balsą: „Vakare prie stalo būnu tokia „nusivariusi“, kad neturiu jėgų džiaugtis švente: mišrainių pjaustymai, silkių valymai, kisieliaus virimai…“. Atspėjau? Žinoma, kad atspėjau.
Taigi – siūlome du patiekalus šventėms. Laiko juos išbandyti, įsitikinti, kad tikrai skanu, dar turime. Ir – kas svarbiausia – abu užkandžius galėsime pasigaminti ne Kūčių dieną, bet prieš 2–3 dienas. Nes, kaip sako mano pašnekovė Rūta Švirinaitė, abiem jos siūlomiems „nesvietiško skanumo“ patiekalams labai svarbu subręsti.
Rūtą daugelis marijampoliečių pažįsta – tai buvo radijo stoties „Kapsai“ siela ir jos balsas. Dabar Rūta dirba Vilniuje ir vadovauja barui sportinio pokerio klube „Po kerais“.
Lėkštė egzotikos
Rūta sako, kad gyvename labai įdomiais laikais. Įdomumo atsiranda ir ant mūsų stalų, nes daugiau keliaujame, daugiau skanaujame ir parsivežame nuostabių idėjų savo virtuvei. Šventės yra šventės, galime pasigaminti ir ką nors naujo, gal net neskanauto. Ji siūlo pasigaminti aštuonkojį arba kalmarą, ypač jo čiuptuvus. Aštuonkojis – brangesnis variantas, bet jei teko jo skanauti, tai žinote, kodėl. Kalmaro čiuptuvai kur kas pigesni, bet skonis taip pat nuostabus. Šaldytų šių jūros gėrybių nusipirkti nėra sudėtinga.
– Esu ne kartą patikrinusi nuostabų aštuonkojo ar kalmaro čiuptuvų paruošimo būdą, – sako Rūta ir dosniai dalinasi patirtimi.
– Į storapadį puodą pilame gero, tyro alyvuogių aliejaus – tik tiek, kad padengtų dugną. Įkaitiname, dedame „mėsą“, uždengiame ir kaitrą sumažiname iki vidutinės. Nuostabi jūros gėrybių savybė – jie savyje turi nemažai vandens, tad į puodą įdėję kilogramą išimsime perpus mažesnį kiekį. Druskos nedėkime, nes jie turi nuosavo sūrumo. Į puodą įmeskime pipiriuko, šiek tiek česnako, galima lauro lapą (tuomet patiekalas įgis tarsi parūkyto maisto skonį). Visą šį gėrį virti apie valandą (1 kg – 1 val.). Jei verdame mažesnį „mėsos“ kiekį, gali užtekti ir 30–40 min. Verdamas kalmaras ar aštuonkojis minkštėja, tad per ilgai virtas tiesiog ištirps burnoje – nepervirkime. Išviręs tegul sau ramiai ataušta.
Rūta pamini svarbų dalyką – puode likusį sultinį supilstykime į nedidelius indelius ar kubelius ir sušaldykime – turėsime puikaus prieskonio sriuboms ar troškiniams.
Kol aštuonkojis ar kalmarai aušta, gaminame užpilą. Čia pravers fantazija arba patirtis, nes kiekvienas prieskonis ar ingredientas (lauro lapas, apelsino žievelė ar pan.) suteikia naują natą patiekalui. Rūta užpilą gamina taip:
– Labai smulkiai supjaustau svogūną (šalotinį arba raudoną, bet galima ir paprastą, ir saldų ar baltą) ir (taip pat labai smulkiai, bet ne išspaudžiu, o įpjaustau) šiek tiek česnako. Įberiu vos vos druskos, pipiriuko ir įspaudžiu 2 apelsinų ir 1 žaliosios citrinos sultis, įdedu pusę šaukštelio medaus. Įpjaustau saulėje džiovintų pomidorų, įberiu mėgstamų alyvuogių. Įpilu alyvuogių aliejaus. Viskas, užpilas paruoštas, – šypsosi pašnekovė ir priduria, kad pusvalandį prieš patiekiant į patiekalą reikės įdėti perpus perpjautų vyšninių pomidoriukų. – Paskui vidutinio dydžio gabaliukais supjaustau kalmarą ar aštuonkojį ir užpilu šiuo užpilu. Tada – į šaldytuvą, tegul subręsta kokią dieną ar dvi, o gal ir tris – kad visi ingredientai susidraugautų. Tik prieš patiekdami nepamirškime įpjaustyti vyšninių pomidoriukų – jie išleis sultis ir bus dar skaniau!
Kokios Kūčios be silkės?
Kai Rūta paminėjo, kokie produktai reikalingi netradicinei užkandėlei su silke, numojau ranka: netiks, nes kalendros daug kas nemėgsta. Bet pašnekovė buvo atkakli: silkė yra diplomatė, dar ne tokius dalykus prisijaukina, o kalendra ir imbieras silkei – kaip giminės! Šis užkandis gali būti patiekiamas ir gilesnėje lėkštėje – svarbu, kad būtų graži, nes grožis visada sustiprina gerą skonį.
Patiekalui reikės:
dviejų silkės filė puselių,
ryšulėlio šviežių svogūnų laiškų,
šalotinio svogūno,
šiek tiek šviežios kalendros, kokių 5 cm imbiero šaknies, čili pipiro,
žaliosios citrinos,
vyšninių pomidoriukų (pagal skonį).
Silkės filė supjaustome nelabai dideliais gabaliukais. Į indą išspaudžiame žaliosios citrinos sultis. Imbiero šaknį smulkiai sutarkuojame, kad nepatektų plaušų, ir sudedame į sultis. Dabar – kalendra. Rūta akcentuoja, kad šis prieskoninis augalas, kaip ir visi kiti prieskoniai, gerai veikia, kol nepadauginame. Ji suteikia labai gaivų skonį! Kad patiekalas su kalendra būtų skanus, jos visada reikia dėti saikingai, vos keletą gramų. Kaip ir čili pipiras – visas jo aštrumas – sėklose, nepamirškime to. Supjaustome šalotinį svogūną, svogūnų laiškus.
Silkę ir užpilą sudedame į vieną indą, išmaišome ir – į šaldytuvą. Nepamirškime, kad prieš patiekiant reikės vyšninių pomidoriukų – perpjautus pusiau juos reikės sudėti į užkandėlę pusvalandį prieš serviruojant. O šaldytuve ši užkandėlė gali pastovėti ir ilgiau, tad drąsiai ją gaminkime iš anksto, dar likus keletui dienų iki Kūčių.
Jei valgydami pajusime nuostabią gaivą, žinokime, kad dėl to „kalta“ kalendra.
Komentarai nepriimami.