Klausimėlis’1: ūkininkas Petras priverstas susimokėti už tai, kad kaimynui Algiui pasisekė brangiai parduoti savo žemės sklypą vėjo jėgainei (saulės elektrinei ar, pakeitus žemės paskirtį, privačių namų statybai priemiestyje) statyti. Dėl to, kad Algiui už hektarą pirkėjas sumokėjo NEĮSIVAIZDUOJAMUS pinigus, Petro žemės vertė irgi labai padidėjo. Ar teisinga, kad žemės ūkio paskirties žemės mokestis priklauso nuo atsitiktinių pirkimo-pardavimo sandorių?
Klausimėlis’2: ar išaugusio žemės mokesčio problema ir ūkininkų nepasitenkinimas gali suvienyti skirtingas Marijampolės savivaldybės politines jėgas?
Surenkama apie 59 mln. eurų
Lapkričio 15-oji, iki kurios reikėjo sumokėti žemės mokestį, jau praėjo ir nesumokėjusiems kapsi delspinigiai. Tačiau ūkininkai iki šiol kelia esminį klausimą: kodėl jie, augindami bulves (javus, runkelius ar kt.) ir gaudami pajamas už parduotą derlių, turi mokėti didesnius žemės mokesčius, jei kažkas netoliese labai brangiai pardavė/pirko žemę ne žemės ūkio veiklai? Kodėl tokia skaičiavimo metodika? Ar ji neydinga? Kodėl žemės vertė negalėtų būti skaičiuojama pagal derlingumą? Taip pat, sakė kalbinti ūkininkai, šis mokestis turėtų būti naudojamas pagal paskirtį – žemės gerinimui, melioracijos atstatymui ir vietinių kelių remontui, o ne tiesiog atitekti savivaldybės biudžetui.
Žemės mokesčio tarifą, kuris siekia nuo 0, 01 iki 4 proc., nustato kiekviena savivaldybė atskirai. Mokesčių inspekcijos duomenimis, beveik 400 tūkst. Lietuvos žemės savininkų iki lapkričio vidurio turėjo sumokėti 59 mln. eurų. Pernai ši suma siekė apie 40 mln. eurų.
Ne tik apie pinigus kalba: liūdina neteisybė
Eugenijus Alesius, ūkininkas bei Marijampolės savivaldybės tarybos Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komiteto narys, sakė, kad Savivaldybė dar pernai gavo raštą apie padidėjusią žemės vertę. O birželio mėnesį komitetas, kuriam jis priklauso, pritarė, kad reikia mažinti žemės mokesčio tarifą 0,3–0,4 punktais, tuomet šis mokestis būtų padidėjęs apie 25 proc., bet ne dvigubai, kaip dabar įvyko. Ir Savivaldybės biudžetas nebūtų nukentėjęs, ir ūkininkai nebūtų tokie pikti. Tačiau meras, anot p. Eugenijaus, tuomet sakė, kad „nieko nekeisim“. Pats E. Alesius pernai sumokėjo 240 eurų žemės mokesčio, o šiemet – net 500. Kita vertus, ne visada tik dėl pinigų kyla triukšmas. 500 eurų ūkininko gal ir nenuvarys į bankrotą, bet liūdina neteisybė: kodėl taip?
E. Alesius svarsto, kad galbūt Seimas ir Vyriausybė, kilus triukšmui, bandys keisti žemės verčių skaičiavimo metodiką. Bet juk Savivaldybė gali keisti tarifus! Priminsime – Marijampolės savivaldybėje šis tarifas yra 1,3, Kalvarijos sav. – 0,8, Vilkaviškyje – 1.
Pašnekovas apgailestauja, kad Savivaldybės taryboje – tik trys ūkininkai: jis pats, Albinas Mitrulevičius (abu – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai) ir Kęstas Spūdys (Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija). „Problemas supranta tas, kuris prie žemės“, – sako E. Alesius. Ir paapgailestavo, kad „pas mus tik verslui stengiamasi padėti“.
Į pašaipūnų komentarą „Tu dabar bagotas“, E. Alesius atsako paprastai: „Jei kasmet iš savo hektaro prikuliu 6 tonas, tai, pabrangus žemei, 10-ies tonų juk neprikulsiu. Ir jei už tą savo hektarą vidury laukų norėsiu gauti 10–12 tūkstančių, jo niekas nepirks. Nes, jei augini grūdus, vienokia žemės vertė, o jei statysi namus ar saulės parkus, sandorių vertės tikrai verčia aikčioti. Čia yra daug niuansų“. Iš esmės, sakė Eugenijus, reikia keisti Žemės mokesčio įstatymą, bet jis, žinoma, atgaline data neveiktų. Yra tik toks dėsningumas: jei žemė ūkininkauti bus per brangi, ūkininkai gali atsisakyti šios veiklos, o dėl išaugusių maisto kainų kentės valgytojai.
Siūlymas nesulaukė socialdemokratų pritarimo
Ūkininkas Kęstas Spūdys, kuris irgi yra Marijampolės sav. tarybos narys, taip pat Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto narys, „Suvalkiečiui“ sakė, kad „Mūsų frakcija (Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – red.) numatė, kad žemės mokestis šiemet augs nepagrįstai daug. Dar birželio mėnesį Tarybos posėdžio metu teikėme siūlymą mažinti tarifą 30 proc., tačiau siūlymas nesulaukė socialdemokratų pritarimo. Dabar esame parengę ir registravę siūlymą sudaryti sąlygas ūkininkams kreiptis į Lengvatų komisiją ir gauti 50 proc. mokesčio lengvatą. Tikimės šį kartą sulaukti pritarimo, nes valdantieji (socialdemokratai – red.) jau irgi mato, kad jų požiūris į žemės ūkį neteisingas. Gaila, kad Marijampolės savivaldybės vadovai nesistengia ar nesugeba prognozuoti mokesčių naštos mūsų žemdirbiams. Neturi taip būti, kad valdantieji neįsigilinę atmeta gerus pasiūlymus, o paskui, pamatę, kad suklydo, jau ieško skubotų išeičių. Tai yra nekompetencija ir nuo to kenčia mūsų savivaldybės gyventojai“.
Ką sako meras?
Prieš dvi savaites Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda sakė: „Mes žemės mokesčio tarifo (1,3 proc.) nekeičiame jau daug metų. Jeigu žemės vertė didėjo, tai ir mokestis didėjo. Mes visi mokesčius mokame tokius, kokie būna paskaičiuoti, o žemės mokestį norime mokėti kitaip – norime, kad jis niekada nedidėtų. Jei, pavyzdžiui, nafta brangsta, tai akcizo nemažiname, kad dyzelino kaina degalinėje liktų tokia pati. Jeigu miltai brangsta – niekas nemažina PVM, kad duonos kaina pirkėjui būtų ta pati. Žemės mokestis mokamas nuo žemės vertės, o žemės vertė didėja – tą visi suprantame. Jeigu žemės savininkai mano, kad žemė neteisingai įvertinama, apie tai reikėtų kalbėti su įstatymų leidėju, kad būtų keičiama jos vertės skaičiavimo metodika. Tai ne savivaldybė sprendžia“.
Tačiau prieš porą dienų meras patikslino, kad Savivaldybės tarybos Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija aptarė šį klausimą ir nusprendė, kad padės smulkiesiems ūkininkams, turintiems iki 30 hektarų. Jie galės kreiptis į Lengvatų komisiją ir 50 proc. sumažinti žemės mokesčio pabrangimą.
– Tokią išimtį valdančiojoje frakcijoje nusprendėme siūlyti ir pateiksime ją ūkininkams. Žemės ūkio skyrius artimiausiu metu informuos visus ūkininkus, kurie galėtų pretenduoti į šią išimtį, – žadėjo meras P. Isoda.
Komentarai nepriimami.