Susitikime su senjorais – apie naujojo spektaklio „Apaštalė“ pastatymo užkulisius
Nemažas būrys Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto (TAU) kultūros fakulteto klausytojų praėjusį trečiadienį atėjo į susitikimą su režisieriumi Vyteniu Pauliukaičiu, neseniai Marijampolėje pastačiusiu spektaklį „Apaštalė“ apie Lietuvos visuomenės veikėją Feliciją Bortkevičienę. Šis spektaklis rodytas Marijampolės kultūros centro scenoje, jį žiūrėjo ir nemažai TAU klausytojų.

Renginio pradžioje apie savo darbą šiame spektaklyje papasakojo pagrindinį F. Bortkevičienės vaidmenį atlikusi režisierė ir aktorė Milda Mažėtytė-Antanauskienė. Pasak jos, tai buvo didelis ir įdomus iššūkis, pareikalavęs nemažai pastangų. Jai buvo įdomu gilintis į tą laikmetį, giliau paanalizuoti ir F. Bortkevičienės biografiją. Darbas su režisieriumi vyko sklandžiai, ieškant geriausių kūrybinių sprendimų ir išraiškos priemonių.
Specialiai į šį susitikimą iš Vilniaus atvykęs režisierius V. Pauliukaitis visą valandą pasakojo, kaip gimė idėja statyti šį spektaklį, kas jam apskritai yra teatras, su kokiais iššūkiais susiduriama šiame darbe. Anot režisieriaus, tai jau aštuntas jo pastatymas teatruose, jis yra dirbęs ir režisuojant operas, būta ir gerokai didesnių darbų, o „Apaštalė“ gimė norint plačiau pristatyti šią daug Lietuvai nusipelniusią, bet mažai mums žinomą asmenybę, kuri susijusi ir su Marijampole. Pernai sukako 150-osios F. Bortkevičienės gimimo metinės ir Seimas 2023-uosius buvo paskelbęs jos vardo metais.

„Apie premjerą girdėjau įvairių nuomonių ir vertinimų, tarp jų ir tokių, kad spektaklį buvo nelengva suprasti. Tai yra normalu ir nebūtinai visi viską turėjo suprasti. Kita vertus, tiems, kurie nelabai suprato, galiu pasiūlyti – ponai, domėkitės Lietuvos istorija. Spektaklyje buvo parodyti Lietuvos reikalai per vienos iš veikėjų biografiją, moteris pasakojo, kaip jai sekėsi to meto Lietuvoje, tarpukaryje.
Mano seneliai man, dar mažam vaikui, daug pasakojo apie Lietuvos istoriją, ir keista, kad dabar, mūsų laikais, jau nelabai žinome ir domimės, kas čia vyko. O reikėtų pasidomėti. Teatras turi ne tik suteikti įvairių emocijų bei minčių, bet ir kelti klausimus. Tad natūralu, jog galime kažko nesuprasti, jei ateiname visai nepasiruošę“, – sakė svečias.

Pasak režisieriaus, dirbti nebuvo lengva, bet palaikė spektaklyje vaidinančių žmonių entuziazmas, noras vaidinti. Jis itin gyrė pagrindinio vaidmens atlikėją M. Mažėtytę-Antanauskienę, kuri puikiai atskleidė F. Bortkevičienės portretą, vaidino labai nuoširdžiai ir išraiškingai.
Apie darbą naujajame spektaklyje papasakojo ir dalį kostiumų pasiuvusi bei komunikacijos reikalais rūpinusis Rugilė Navickaitė. Būtent ji sukūrė originalius kvietimus į spektaklį, kai rankomis išlankstė daugiau kaip penkias dešimtis miniatiūrinių popierinių lagaminų. Buvo sukurti ir vaizdo klipai prieš premjerą, programėlės, netgi turėta sienelė žiūrovams įsiamžinti. Pasak Rugilės, kostiumai būsimiesiems pjesės rodymams dar bus tobulinami, kai kas keisis ir „Apaštalės“ scenografijoje.

V. Pauliukaitis sakė, kad spektaklį bus galima sėkmingai perkelti į po rekonstrukcijos atidarytą senąjį Marijampolės dramos teatro pastatą, ir ten šis vaidinimas tiks dar labiau. Kol kas neaišku, kada tai įvyks, o „Apaštalę“ planuojama parodyti dar kovo mėnesį Kultūros centro scenoje.

Komentarai nepriimami.