Didžiausias mūsų regione darbdavys – duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių gamybos įmonė „Mantinga“, pernai atšventė 25-ąsias įkūrimo metines, o šiemet sukanka 25-eri metai nuo pirmojo jos fabriko atidarymo. Bendrovei, kurioje iš viso dirba beveik 1800 žmonių, jau penkerius metus vadovauja generalinis direktorius Mantas Agentas. 33-ejų metų neseniai sulaukusį vadovą kalbinome apie praėjusius metus, iššūkius, ateities planus ir ką reiškia būnant tokio amžiaus atsakyti už tokį didelį kolektyvą.
– Nuo šių metų pradžios pakeitėte įmonės struktūrą, įkurdami keletą atskirų bendrovių. Kokie yra tie pasikeitimai ir kodėl juos reikėjo įgyvendinti?
– Išties reorganizavimo procesas tęsėsi beveik trejus metus ir dabar jau yra baigtas. Mes įkūrėme holdingo įmonę „Mantinga Group“, kuri lieka valdančiąja grupės bendrove ir kuriai aš vadovauju. Už gamybą dabar atsakinga Vytenio Kupsto vadovaujama „Mantinga“, kurios pavadinimą šių metų pabaigoje planuojama keisti į „Mantinga Production“.
Iki praėjusių metų spalio kaip „Transport Leader“ veikusi bendrovė pervadinta į „Mantinga Logistics“, rūpinasi logistika, sandėlių ir transporto veikla, jai vadovauja Alius Maknavičius. Naujai įsteigtos už pardavimus ir rinkodarą atsakingos įmonės „Mantinga Bakery & Food Solutions“ vadovu paskirtas Laimutis Kunigėnas. Aptarnavimo paslaugas teikia taip pat nauja bendrovė „Mantinga Services“, kuriai vadovauja Virmantas Balsys.
Šio reorganizavimo reikėjo, nes taip įmonių grupę lengviau valdyti, be to, kiekviena įmonė koncentruosis į savo veiklą. Mes planuojame spartų augimą per ateinančius penkerius–dešimt metų ir atitinkamai jam pasirengėme, nes vienas dalykas yra įmonės struktūra, kai apyvarta siekia 100 milijonų eurų ir visai kitas, kai siekia 500 milijonų eurų. Tokiu atveju suvaldyti procesus tampa gerokai sudėtingiau, tad reikėjo pasirinkti kokį nors būdą. Būtent šis mums pasirodė logiškiausias.
– Kokie „Mantingai“ buvo praėjusieji, 2023 metai?
– Metai buvo geri, mūsų pardavimai išaugo nuo 140 iki 175 milijonų eurų, taigi beveik trečdaliu. Žinoma, pardavimai nėra pelnas, kurį stengiamės investuoti į įmonių grupės plėtrą. Rezultatai, palyginus su 2022 metais, gerėjo, nes daugiau gaminome, visiškai apkrovėme gamybines linijas, gavome rezultatus iš tų investicijų, kurias atlikome. Be to, normalizavosi rinkos, taip pat kaštai, kuriuos buvome šiek tiek perkėlę vartotojams keldami kainas, bet ne tiek, kiek mums patiems buvo pakilę logistikos, žaliavų ir kiti kaštai. Dėl visų šių priežasčių vėl ėmėme uždirbti tiek, kiek ankstesniais metais.
– Jei jums reikėtų apibūdinti, kokia šiandien yra „Mantinga“, ką jūs įvardintumėte?
– Nepasikuklinsiu ir pasakysiu, kad esame viena iš maisto gamybos lyderių Baltijos šalyse, nuolat auganti, inovatyvi ir ambicinga įmonė. Šiandien mes iš viso turime keturias gamyklas, iš kurių trys yra Marijampolėje ir dar viena Latvijos sostinėje Rygoje. Bendrovėje iš viso dirba beveik 1800 darbuotojų. Gaminame apie tūkstantį skirtingų produktų, kurie yra eksportuojami į keturias dešimtis pasaulio šalių – nuo Japonijos iki Amerikos.
– Minėjote, kad turite ambicingų artimiausių metų planų. Kokie tie planai, kokią įmonės plėtrą numatote?
– Išties tų planų yra nemažai ir įvairių. Vienoje iš mūsų, trečiojoje gamykloje jau artimiausiu metu montuosime naują bagečių (prancūziško batono) liniją – ji turėtų pradėti veikti kitų metų viduryje. Procesai bus efektyvesni ir automatizuoti. Taip pat planuose – paletavimo, sandėliavimo procesų automatizavimas. Kartu su šiuo atnaujinimu automatizuosime ir tam tikrus procesus visoje gamykloje.
Norime pastatyti ir naują įmonės biurą, kuris leis gerokai pagerinti administracijos darbuotojų darbo sąlygas. Turime ateities planų ir naujoms gamykloms ir sumuštinių, ir šaldytų gaminių sferoje, bet kol jie dar nepatvirtinti, apie juose plačiau kalbėti nesinori. Galiu tik pasakyti, kad per ateinančius penkerius metus Marijampolės regione esame numatę investuoti apie 110–120 milijonų eurų.
– „Mantinga“ nuolat plečiasi ir nuolat susiduria su darbuotojų trūkumu. Kokia padėtis yra dabar, kaip sprendžiate šią problemą?
– Išties kartais darbuotojų trūkumą jaučiame labiau tada, kai jų daugiau reikia dėl gautų didesnių užsakymų. Priimti naujus žmones užtrunka laiko. Šiuo metu nėra didelio darbuotojų trūkumo, o ar jų netrūks mums pavasarį ar vasarą, matysime.
Didžioji dalis „Mantingoje“ dirbančių žmonių yra vietiniai – ne tik iš Marijampolės, tačiau ir iš aplinkinių miestelių bei rajonų. Deja, su jų trūkumu tikrai vis susiduriame, tad buvome priversti ieškoti alternatyvių sprendimų ir siūlyti darbą užsieniečiams. Šiuo metu vien Marijampolėje pas mus dirba per šimtą užsieniečių. Maždaug pusę iš jų sudaro ukrainiečiai, bet yra ir žmonių iš Kirgizijos, Kazachstano ar net Indijos, Šri Lankos ir kitų tolimesnių šalių. Jie tikrai gerai dirba, stengiasi, vertiname jų pastangas. Kartu tikiuosi, kad vietinių gyventojų susidomėjimas darbu „Mantingoje“ laikui bėgant augs, nes suteikiame žmonėms ne tik geras darbo sąlygas, bet ir visas galimybes augti, tobulėti.
– Paminėjote „Mantingoje“ dirbančius ukrainiečius. Kiek jūsų įmonės veiklai turėjo įtakos karas Ukrainoje?
– Žinoma, įvykiai Ukrainoje turėjo mums daug įtakos. Iš karto 2022 metų vasarį prasidėjus karo veiksmams nusprendėme išeiti iš Rusijos ir Baltarusijos rinkos. Taip praradome dalį rinkos, gaminius reikėjo parduoti kažkur kitur, bet ta produkcijos dalis šiose dviejose šalyse nebuvo didelė, sudarė gal du procentus mūsų visos rinkos. Daug didesnė buvo netiesioginė įtaka, kai dėl karo gerokai išaugo energetikos, žaliavos kainos ir dėl to 2022 metai „Mantingai“ maržos prasme buvo gal kokius tris kartus prastesni negu įprastai.
Mes augome savo pardavimais, produkcija šiek tiek brango, bet dėl minėtų priežasčių uždirbome gerokai mažiau. Dabar, kai padėtis stabilizavosi, pastarąjį pusmetį kainas mažinome. Privalome atsižvelgti į rinkos reikalavimus – kiek toje rinkoje keičiasi paslaugų ar žaliavų kainos, kurios atsiliepia ir produkcijos kainoms. Prekybos tinklai turi platų pasirinkimą ir jie visada gali pirkti produkciją iš mūsų konkurentų.
– Nors „Mantingos“ produkcija pasiekia 40 užsienio šalių vartotojus, bet turbūt nuolat ieškote ir naujų rinkų?
– Daugiausia produkcijos parduodame Baltijos ir Skandinavijos šalyse, Lenkijoje, Olandijoje, bet naujų rinkų paieška nuolat vyksta. Mūsų komanda vyksta į penkias, šešias naujas parodas kiekvienais metais, gauname daug įvairių užklausų, būna prekybos tinklų konkursai produkcijai, turime pardavėjus Lenkijoje, Švedijoje, filialus Baltijos šalyse bei Ukrainoje. Ateityje planuojame plėsti šias savo atstovybes, užsienyje dirbančių mūsų žmonių bus vis daugiau.
– Kokį galėtumėte įvardinti faktorių, trukdantį pritraukti vietinių darbuotojų?
– Turbūt tai būtų įvaizdžio šleifas, kai žmonės galvoja, kad esame išnaudotojai, bet kokiomis priemonėmis siekiantys tik pelno. Manęs tai ypatingai neerzina, bet daugelis tų, kurie dažnai ir be pagrindo mus kritikuoja, pas mus nedirba. Žinoma, įmonė yra didelė, visko pasitaiko, visur yra nepatenkintų žmonių.
Galiu tik pasakyti, kad kas dirba, tie ir užsidirba pagal savo kompetencijas, atlyginimus mokame pagal rinkos ypatumus, nuolat darome tyrimus, žiūrime, kokia rinkoje yra atlyginimų mediana ir pagal tai koreguojame savo darbuotojams mokamą atlygį. Per pastaruosius penkerius metus „Mantingos“ atlyginimų vidurkis kilo apie 15 procentų kasmet, o rinkoje tas kilimas buvo apie 8 procentus.
Kai girdžiu, kad mūsų atlyginimai maži, nemokami laiku, atsakau, kad tie vėlavimai yra buvę jau labai seniai, kai kažkada turėjome sunkius laikus. Gaila, kad blogas įvaizdis kartais pakiša koją, ir žmogus net nepabando pas mus padirbėti. Tikrai netoleruojame jokių mobingų ar panašių dalykų, stengiamės mokėti kiek įmanoma gerą atlyginimą, suteikiame darbuotojams ir įvairias papildomas naudas. M, kad apie save reikia kalbėti darbais, tai kuria geriausią įvaizdį, tad taip ir darome.
– Kokie jūsų santykiai su šalies valdžios institucijomis, kiek įtakos verslui turi politika?
– Į santykius su valdžia aš žiūriu pragmatiškai. Esu tos nuomonės, kad jei dirbi ir skundiesi, kad dėl tavo nesėkmių valdžia kalta, tai gal pats kažką nelabai gerai darai. Manau, kad nereikia skųstis, o verčiau kurti pridėtinę vertę, nes juk ne valdžia mums moka, o tie vartotojai, kurie nuperka mūsų iškeptą bandelę. Žinoma, jei iš valdžios ateina kokių nors iniciatyvų, kurios mums vienu ar kitu būdu padeda, tai labai gerai.
– Jūsų vadovaujama bendrovė daug lėšų skiria labdaringai veiklai. Kodėl manote, kad tą reikia daryti?
– Tokia yra mūsų bendrovės filosofija, kad ten, kur mes dirbame, tam tikra užsidirbto pelno dalimi tiesiog privalome dalintis. Tą mes nuolat darome ne tik finansine parama, bet ir mūsų produktais. Kadangi didžioji mūsų veiklos dalis vyksta Marijampolėje, tai ir mūsų įkurto „Mantingos paramos ir labdaros fondo“ projektai vykdomi čia – nuo įvairių švietimo iniciatyvų rėmimo, jaunų žmonių finansinio raštingumo ugdymo, paramos LISPA mokyklai, „Maisto bankui“ ir pan. Pernai mes iš viso paramai skyrėme apie 0,5 milijono eurų: pusę šios sumos – pinigais ir likusią pusę – savo produkcija. Panašią sumą paramai norime išlaikyti ir ateityje.
Mes reorganizavome ir kitas savo veiklas bei verslus, kuriuos turime ir ateityje viską sutrauksime į šeimos holdingą. Per artimiausius vienerius dvejus metus atsiras naujas Agentų šeimos labdaros ir paramos fondas, kuris rems tik tas iniciatyvas, kurios yra susijusios su mecenatyste ir filantropija. Tai bus uždaro kapitalo labdaros fondas, kuris bus skirtas nuolat investuoti ir gautą grąžą skirti suplanuotoms iniciatyvoms ir paramai toms bendruomenėms, kur bus mūsų verslai.
– Baigdamas pokalbį norėčiau pasmalsauti, kaip jums, dar gana jaunam žmogui pavyksta vadovauti tokiam dideliam kolektyvui, žinant, kad gyvenate Kaune, nuolat mokotės užsienyje, su žmona auginate vos vienerių metų sūnų?
– Pavyksta, nes viską kruopščiai planuoju – nuo savo asmeninių veiklų, kaip, pavyzdžiui, sportas, iki darbinių susitikimų ar kelionių. Savo darbotvarkę visada esu numatęs savaitei ar dviem į priekį, o komandiruotes ar mokslus – net ir pusmečiui. Kartais būna spontaniškumo ir reikia adaptuotis, tačiau stengiuosi laikytis plano ir kalendoriaus. Be planavimo, itin svarbu ir tai, su kokiais žmonėmis sieki tikslų. Čia noriu paminėti komandą – ją aš turiu labai gerą, visiškai ja pasitikiu, visi žinome savo tikslus, didžiąją dalį sprendimų vadovai gali priimti savarankiškai, todėl nemažai atsakomybių esu delegavęs jiems, mano įsitraukimas nėra būtinas.
Mokslai taip pat svarbi mano gyvenimo dalis. Išties manau, kad svarbu nuolat mokytis, tobulėti, tad stengiuosi tai daryti – pernai lankiau kursus Amerikoje, šiemet įstojau mokytis į Harvardo verslo mokyklą. Manau, kad viskas suderinama, kai to nori ir sieki, tad tikrai randu pakankamai laiko ir paatostogauti, ir pabūti su šeima.
Komentarai nepriimami.