Pasklidus skandalingoms naujienoms apie tai, kad Nacionalinio stadiono projekto finansuotojas galimai lošdamas iššvaistė kone 17 mln. eurų, kurie turėjo būti skirti stadiono statyboms ir kurių dalis priklausė pensijų fondams, žmonės sukluso: ar tikrai galima pralošti tokias pinigų sumas ir niekas to nepastebėjo, nesutramdė lošėjo, galiausiai nepasigedo milijonų?
Žmonės pradėjo piktintis valdžios institucijomis, toleruojančiomis azartinius žaidimus, kurie, kaip ir alkoholis ar narkotikai, įtraukia, lošėjas tampa priklausomas, apie nieką kitą negalvoja, tik kur gauti pinigų ir vėl žaisti. Kiekvienas, be abejo, turi viltį: šiandien tikrai pasiseks!
Marijampolėje – tik B kategorijos automatai
Ar daug yra azartiškų žaidėjų Marijampolėje, kokias sumas jie stato, o kiek išlošia, ar yra nuolatinių, nuo žaidimų priklausomų lankytojų ir galiausiai – ar įmanoma pralošti stadioną?! Tai bandžiau išsiaiškinti lankydamasi miesto lošimo automatų salonuose.
Taigi, atverkime už užtamsintų langų pasislėpusių lošimo automatų salonų duris. Marijampolėje jų – keturi: Bažnyčios g. 28A – azartinių lošimų bendrovei priklausantis „Admiral Club“ ir trys lošimo automatų salonai – Šaulių g. 37, Vytauto g. 48A ir Gedimino g. 25, priklausantys Kaune įregistruotai UAB „Tete-a-tete“, iš viso Lietuvoje turinčiai 85 salonus.
Tiesą sakant, Marijampolės salonų darbuotojai pasitaikė nelabai kalbūs.
Kaip pavyko sužinoti, Marijampolėje veikiantys salonai teikia lošimo paslaugas riboto statymo ir laimėjimo B kategorijos lošimo automatais.
– Tai – vienintelė azartinių lošimų rūšis, kuriai įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs parametrinį reguliavimą, t. y. nustatant maksimalų statymo ir laimėjimo dydžius (didžiausia statoma suma 0,5 Eur, vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 100 Eur). Tokiu būdu vartotojas yra maksimaliai apsaugomas nuo galimo išlaidavimo, – išsamiau paaiškino UAB „Tete-a-tete“ kazino teisininkė Agnė Gredeckaitė.
Reikia grynųjų!
Kai viename salone paklausiau, ar galima Marijampolėje pralošti, o gal ir išlošti, milijoną, darbuotojas patikino, kad tai neįmanoma, nes B kategorijos automatai ne tokie azartiški, kaip A kategorijos automatai, kurie neriboja nei statymo, nei išlošimų sumų. B kategorijos salonuose ir statymai mažesni, ir pralošiamos sumos mažesnės. Tačiau statymų skaičius nėra ribojamas. Gali nors visą parą žaisti – išlošti, pralošti…
Skirtumas dar ir tas, kad lošti A kategorijos automatais gali asmenys tik nuo 21 metų (tai galioja ir antžeminiams, įrengti nuotoliniams lošimams internete). Lošimo salonuose, kuriuose įrengti B kategorijos automatai (tokių salonų ir yra daugiausia Lietuvoje), draudžiama lankytis jaunesniems kaip 18 metų žmonėms, taip pat asmenims, nepateikusiems asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei asmenims, pateikusiems asmenų registrui prašymą apriboti savo galimybę lošti.
Beveik visų salonų darbo laikas – para. Tik vienas Marijampolėje dirba nuo 12 iki 24 val. Juose pasikeisdami dirba po keturis darbuotojus. Be grynųjų į lošimo namus eiti nėra ko – banko kortelėmis čia neatsiskaitysi, o bankomato vietoje nėra. Popierines kupiūras į dviejų eurų monetas darbuotojai keičia vietoje.
Kokias sumas žaidėjai stato ir kiek pralošia, darbuotojai sako negalintys pasakyti. Nors patikino, kad minimalus statymas lošiant lošimo automatu – 5 centai, bet keičiami kur kas didesni pinigai. Tuo, beje, teko įsitikinti – už pluoštelį kupiūrų vaikinas gavo du „kibirėlius“ metalo ir patraukė link žaidimo automatų. Duok Dieve, kad bent su tais pačiais sugrįžtų atgal! O gal jam pasiseks ir išloš, kaip anąkart, pasak darbuotojos, pasidžiaugė vienas žaidėjas, išlošęs keturis tūkstančius eurų.
Ką daryti, kad neliktum „basas“?
Be abejo, žmonės tikisi išlošti, o kai kartą kitą pavyksta, norisi dar daugiau. Ar pastebi darbuotojai priklausomybę lošimams įgijusius žmones?
– Prasilošimo rizika yra tiesiogiai susijusi su azartu – daug laimėti per trumpą laiką, – pastebi teisininkė A. Gredeckaitė. – B kategorijos lošimo automatai tokios azarto iliuzijos nesukuria, klientas iš karto žino, kad nėra galimybės per trumpą laiką laimėti daug. Taigi, rizika prasilošti yra mažinama per azarto mažinimą. Be to, Atsakingo lošimo praktikos kodeksas numato sąvadą priemonių, skirtų vartotojų apsaugai. Darbuotojams rengiami vidiniai mokymai, kaip identifikuoti lošėjus, kurie atitinka galimai probleminio lošimo ženklus. Esant tokiems ženklams darbuotojai raginami klientui pasiūlyti šią dieną nutraukti tolimesnį lošimą. Tačiau žmogaus neįleisti į lošimo automatų saloną turi teisę tik tada, jei jis yra pateikęs prašymą apriboti jo galimybę lošti.
Oficialiai skelbiama, kad Lietuvoje šiuo metu apsiribojusių sąraše yra 15813 asmenų, kurie patys, pajautę, kad nebekontroliuoja polinkio žaisti, tokiu būdu stengiasi atsiriboti nuo lošimo automatų. Tai jie gali padaryti elektroniniu būdu arba atvykęs į Lošimų priežiūros tarnybą. Bet tik jis pats! Nei žmona, nei mama, nei kitas už jį to padaryti negali, nors, kol šis pripažins savo nepriklausomybę, gali likti „basas“. Ir ne jis vienas…
– Įtraukti lošiantį asmenį į registrą be jo dalyvavimo ir sutikimo įstatymas numato tik tokiu atveju, jei asmens giminaičiai kreipiasi į teismą siekdami apriboti lošiančio giminaičio dalyvavimą lošimuose, tuomet teismo sprendimu toks asmuo įtraukiamas į minėtą registrą, – patikslina teisininkė.
Kazino darbuotojai tikrina kiekvieno atėjusio į saloną ir panorusio žaisti asmens dokumentus. Ir jeigu jo pavardė yra apsiribojusiųjų sąraše, jis neįleidžiamas nė į vieną kazino – ne tik žaisti, bet netgi vaišintis prie ten esančio baro.
Tačiau, kaip pastebėjo viena darbuotoja, kaip gali įsirašyti, taip gali ir išsibraukti. „Tai, kaip alkoholikui, atkritimas, nors pats sau pasižada „tik trumpam“, bet, žiūrėk, ir per naktį užsibūna“. Vieniems pasiseka, kitiems ne.
Kontroliuoti save turi pats
Darbo metu apsilankius Marijampolės kazino, tik viename kitame aptikau po porą lankytojų. Sausis, pasak darbuotojų, kaip ir visur, ramesnis. Nors savaitgaliais lankytojų būna daugiau. Daugiausia lankytojų sulaukiama per šventes, tarp jų – ir iš užsienio sugrįžusių tautiečių.
– Juk kazino – viena iš laisvalaikio praleidimo formų, o rizikinga ji tik tada, kai žmogus turi polinkį į priklausomybę, – sako prie lošimo namų sutikta mergina, kuri prisipažino su draugėmis retkarčiais taip pat einančios pažaisti. – Bet mes iš karto susitariame, kokias sumas galime išleisti.
Tarp žaidžiančiųjų mergina teigė pastebinti ir vyresnių moterų bei vyrų, ir jaunų. Kokias sumas jie stato ir kiek išlošia ar pralošia, sako nesigilinanti, bet būna, kad ir keiktis vyrai pradeda, ir prie baro raminasi, o paskui ir vėl stoja prie aparato. Jos nuomone, kazino darbuotojai privalėtų pasakyti, kad toks žmogus šiandien jau galėtų baigti lošimą. Visgi geriausiai, kai prieš ten eidamas pats žmogus nusistatytų sau kažkokius limitus, kokias sumas galėtų išleisti, o abejojančiam savimi lošimo namus geriau apeiti.
Komentarai nepriimami.