Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje veikia fotografijų paroda „Lietuviai Prancūzijos Rivjeroje“, parengta bendradarbiaujant su prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejumi Kaune. Šios fotografijos buvo išsaugotos Prancūzijoje dirbusio Lietuvos diplomato Antano Liutkaus šeimos archyve ir jo sūnaus Perkūno Liutkaus padovanotos Lietuvai. Nuotraukose – ir garsių Sūduvos krašto asmenybių Petro Klimo, Algirdo Juliaus Greimo bei kitų gyvenimo akimirkos.
Lietuvos Respublikos diplomatai, dirbę Prancūzijoje, 1940 metų birželį pirmieji pajuto nacių ir sovietų okupacinių režimų grėsmes: sovietai okupavo Lietuvą, o naciai artėjo link Paryžiaus. Tad iš Paryžiaus buvo priversti pasitraukti lietuvių diplomatai Petras Klimas, Antanas Liutkus ir kiti, iš Ženevos Šveicarijoje – rašytojas Jurgis Savickis. Jie Antrojo pasaulinio karo metus praleido Pietų Prancūzijoje prie Viduržemio jūros.
Čia diplomatai įsigijo ar išsinuomojo vilas, kurias pavadino lietuviškais vardais „Ariogala“, „Amerika“, „Svėdasai“, „Biržai“. Lietuviai svečiuodavosi vieni pas kitus, priglausdavo tautiečius, emigruojančius į Ameriką arba atvykstančius pasisvečiuoti Prancūzijoje. Lietuvių diplomatų dėka Pietų Prancūzijoje XX a. 5–7 dešimtmetyje būta lietuviškos kultūros salos, gyvavo stipri tautinė bendruomenė, kurios palikuonių ten esama ir dabar.
A. Liutkus (1906–1970) buvo ne tik diplomatas, bet ir fotografas bei dailininkas. 1941–1953 m. jis padarė šimtus nuotraukų, kuriose įamžino šeimą ir artimuosius, kolegas diplomatus, taip pat karo pabėgėlius iš Lietuvos, gyvenusius nuostabiame Villefranche-sur-mer miestelyje. Dabar šis prabangus miestelis jau gerokai pasikeitęs, todėl A. Liutkaus fotografijomis šiandien labai domisi prancūzai. Iš Marijampolės paroda keliaus į Mažeikius, iš kur kilusi Liutkų šeima, o vėliau – į Prancūziją, kurioje šiemet rengiamas Lietuvos kultūros sezonas.
Pasak prezidento V. Adamkaus bibliotekos-muziejaus direktoriaus Arūno Antanaičio, tai pirmas kartas, kai Lietuvoje eksponuojamos šios nuotraukos, tiek daug pasakojančios apie to meto garsias Lietuvos asmenybes. Tiesa, jų parodoje Marijampolėje tilpo tik nedidelė dalis, apie penkiasdešimt.
A. Liutkus 1927 metais baigė vidurinę mokyklą Mažeikiuose, po to Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, studijavo teisę, dirbo Valstybės kontrolėje, o 1933-aisiais tapo Užsienio reikalų ministerijos tarnautoju. 1936 metais jis buvo paskirtas Lietuvos ambasados Prancūzijoje antruoju sekretoriumi ir netrukus su žmona atvyko į Paryžių. Likimas taip lėmė, kad į tėvynę A. Liutkus jau niekada negrįžo, o stengdamasis išlaikyti šeimą, augino daržoves, triušius, vištas ir laisvalaikiu piešė. Jis mokėsi Nicos dailės mokykloje, nuo 1945 metų dalyvavo parodose, draugavo su daugeliu dailininkų, kartu su bičiuliais įkūrė nepriklausomų dailininkų draugiją.
Sovietų okupacijos nepripažinusi Prancūzijos užsienio reikalų ministerija kasmet pratęsdavo diplomatinius leidimo gyventi dokumentus, bet A. Liutkui nesisekė rasti darbo. Nuo 1949-ųjų A. Liutkus dirbo su lietuvių pareigūnais prancūzų valdomoje Vokietijos zonoje, rūpinosi lietuviais pabėgėlių stovyklose – ši misija tęsėsi trejus metus.
1960 metais jis apsigyveno Paryžiuje, ėjo neoficialaus Lietuvos ambasados sekretoriaus pareigas, kartu su Jurgiu Baltrušaičiu atstovavo Lietuvai Prancūzijos valdžios įstaigose, nuolat bendravo su bičiuliais dailininkais Pranu Gailiumi, Žibuntu Mikšiu ir Antanu Mončiu, o tapydavo tik grįžęs į „Villa America“. A. Liutkus staiga mirė nuo širdies priepuolio 1970 metų vasario 9 dieną.
Parodos atidaryme dalyvavusi istorikė Asta Petraitytė-Briedienė pabrėžė, kad A. Liutkaus fotografijose yra atspindėta ne tik pačių diplomatų kasdienybė, bet ir daug Lietuvai nusipelniusių Bačkių, Lozoraičių bei kitų diplomatų šeimų gyvenimas.
„Ypatinga yra tai, kad čia yra jų vaikai, kurie išaugo ir tęsė savo tėvų misiją. Jie taip pat buvo ambasadoriai arba liaudies diplomatijos liudytojai. Šiuo atveju Perkūnas Liutkus būtų kuo puikiausias pavyzdys mūsų diplomatijos istorijos ir įamžinimui, ir sklaidai“, – sakė ji.
Apie šios parodos atsiradimą renginyje pasakojo ir V. Adamkaus bibliotekos-muziejaus direktorius A. Antanaitis. Pasak jo, parodą labai norėta surengti būtent Marijampolėje, nes nuotraukose jų autorius užfiksavo ne vieną garsią šio krašto asmenybę. Apie tai, kokia buvo to meto Lietuvos diplomatija, apie diplomatų atsakingumą, talentus ir darbą Lietuvos labui kalbėjo ir profesorius Egidijus Aleksandravičius.
Nuotoliu iš Prancūzijos renginyje dalyvavo ir A. Liutkaus sūnus Perkūnas, kuris prisiminė savo vaikystę, tuos laikus, kai tėvas bendravo su garsiais Lietuvos žmonėmis, atsakė ir į parodos atidaryme dalyvavusiųjų klausimus. Šią išties ypatingą ir reikšmingą parodą B. Kleizaitės-Vasaris galerijoje galima apžiūrėti iki balandžio 30 dienos.
Komentarai nepriimami.