Dažniausiai gyventojai, kuriems tenka lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, skundžiasi, kad nebuvo gydytojų išklausyti, nesulaukė reikiamos medicininės pagalbos. „Suvalkiečio“ redakcija yra gavusi ne vieną skundą, kad žmogus, pasijutęs blogai, kreipėsi į Marijampolės ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių, bet nebuvo paguldytas į ligoninę gydyti, nors, paciento įsitikinimu, jo sveikatai buvo iškilęs realus pavojus. Tokią istoriją papasakojo ir marijampolietis Antanas Žukauskas.
Sustreikavo širdis
Į „Suvalkiečio“ redakciją 80-metis Antanas Žukauskas kreipėsi ką tik grįžęs iš ligoninės (gegužės 22 dieną). Senjoras sakė norintis padėkoti Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus darbuotojams už išgelbėtą gyvybę. Geru žodžiu A. Žukauskas minėjo čia dirbusį gydytoją Vitą Vyšniauską ir visus skyriaus darbuotojus. „Noriu padėkoti tiems medicinos darbuotojams, kurie mane išklausė, kurie dar nepraradę žmogiškumo, sąžiningai gydydami darė viską, kad išgelbėtų mano gyvybę“, – sakė senjoras.
Tačiau A. Žukauskas norėjo ne tik padėkoti jį gydžiusiems medikams, bet ir papasakoti, koks nelengvas buvo kelias, kuriuo jam reikėjo eiti, kad pakliūtų į ligoninę, kad šiandien gyventų.
Aštuoniasdešimtmetis gegužės 16 dieną pajuto sveikatos pablogėjimą. Svaigo galva, krūtinėje atsirado skausmai. A. Žukauskas nuvyko pas savo šeimos gydytoją Kristiną Gelčienę „InMedica“ šeimos klinikoje. Gydytojai papasakojo, kaip jaučiasi. Jam buvo pamatuotas spaudimas, kuris buvo gerokai per aukštas, nustatyti širdies ritmo sutrikimai. „Pagal tokius simptomus mane turėjo nedelsiant siųsti į ligoninę. Juk širdis – ne juokai, bet kada gali numirti, tačiau šeimos gydytoja išrašė kraują skystinančių vaistų ir pasakė juos naudoti. Paaiškino, kad tik sugėrus vaistus, birželio 6-ąją, man bus išrašytas siuntimas į Konsultacinę polikliniką, kad būtų atstatytas širdies ritmas“, – pasakojo marijampolietis.
Vyras grįžo namo, bet vakare jam pasidarė dar blogiau, pradėjo trūkti oro, spaudimas pakilo iki 181 ir 110 mmHg, padidėjo skausmai krūtinėje. Marijampoliečio artimieji iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Greitosios pagalbos medikai pacientą nusprendė vežti į ligoninę.
Tad tą patį gegužės 16-osios vakarą A. Žukauskas atsidūrė Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje.
Pasak vyro, Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje iš pradžių medikai nuodugniai ir atidžiai tikrino jo sveikatą. Pacientas buvo paguldytas į Stebėjimo palatą, padaryta širdies kardiograma, plaučių nuotrauka. „Širdies kardiograma rodė kritinę būklę, man buvo pajungta lašinė ir tuo gydymas pasibaigė. Pragulėjęs visą naktį Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje gegužės 17-osios rytą, 8 val., su tuo pačiu širdies ritmo sutrikimu ir kraujo spaudimu 150 ir 107 bei skausmais krūtinės srityje buvau išleistas namo.
– Labai keista ir neteisinga, kad Marijampolės ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje dirba abejingi specialistai, neturintys sąžinės, o gal ir kvalifikacijos. Nuo jų priklauso ligonio likimas ar net gyvybė, o jie, nepaisant visko, kaip dirbo, taip ir dirba“, – kalbėjo A. Žukauskas.
Marijampoliečio teigimu, grįžus namo šeima, vaikai nusprendė neleisti jam mirti ir ieškojo pagalbos. Namiškiai kreipėsi į Marijampolės ligoninės administraciją, papasakojo situaciją. Sureaguota buvo greitai. Tą patį vakarą, gegužės 17-ąją, A. Žukauskas buvo paguldytas į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. „Buvau priimtas maloniai, apžiūrėtas puikių specialistų. Tą patį vakarą man atstatė širdies ritmą, kraujo spaudimo sureguliavimui paguldė į Pirmąjį vidaus ligų skyrių“, – pasakojo senjoras.
Iš ligoninės A. Žukauskas grįžo gegužės 22 dieną. „Gerai jaučiuosi ir šiandien, ir iš širdies dėkoju mane išgydžiusiems Marijampolės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus medikams. Esu gyvas jų dėka. Su širdimi juk nejuokaujama, tokiuose metuose labai greitai viskas gali pasibaigti“, – sakė marijampolietis.
Paciento pretenzijas perdavėme Marijampolės ligoninės administracijai ir paprašėme pakomentuoti, kodėl taip nutiko, kodėl ligonis iš karto nebuvo paguldytas į ligoninę, kodėl prireikė artimųjų įsikišimo.
Buvo suteikta reikiama pagalba
Pasak ligoninės administracijos, aiškinantis šias aplinkybes, nustatyta, kad pacientui buvo atlikti tyrimai, dinamikoje jie pakartoti. Tyrimų rezultatai neblogėjo. „Kadangi širdies ritmas buvo sutrikęs daugiau kaip 48 val. ir pacientas iki tol nevartojo antikoaguliantų, atstatyti širdies ritmą tuo metu nebuvo galima. Išleidžiant pacientą namo jo būklė buvo pagerėjusi, tyrimuose pakitimų nebuvo“, – teigė medikai.
Anot gydytojų, pacientui buvo rekomenduota vartoti antikoaguliantus ir kreiptis planiniam širdies ritmo atstatymui. Kalbant medicininiais terminais, „rutiniškai Skubiosios pagalbos skyriuje nėra atliekama perstemplinė echokardiografija (norint atmesti tromboembolijų riziką) – dėl to pirmojo vizito metu ši procedūra A. Žukauskui nebuvo atlikta. Širdies ritmas gali būti atstatytas iki 48 val., vėliau didėja tromboembolijų rizika. Tai nėra saugu. Paciento būklei pablogėjus, nepavykus suretinti širdies ritmo ir netoleruojant prieširdžių virpėjimo, atlikus papildomus tyrimus Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, įsitikinus, kad yra saugu, ligoniui buvo atlikta sinchronizuota kardioversija.
Ligoninės direktorius Mantas Čėsna mano, kad minėtam pacientui buvo suteikta tinkama pagalba.
Ligoninės paskirtis – gydyti žmones
Pasak ligoninės vadovo, visas jų kolektyvas stengiasi, kad pacientai ligoninės darbu būtų patenkinti, gautų reikiamą pagalbą. Tai yra pagrindinis ligoninės tikslas, nes kas gali būti svarbiau medikui už į jį besikreipiančio paciento sveikatą, už gyvybę. Juk tai gali būti mūsų tėvai, broliai, seserys. Bandykime pajusti, kaip jaustumėmės jų netekę, žinodami, kad medikai ne viską tinkamai padarė. Apie tai su ligoninės darbuotojais kalbama nuolatos. „Tačiau kartais nutinka taip, kad medikų ir pacientų nuomonės nesutampa. Ir tai logiška. Vieni situaciją vertina profesionaliomis žiniomis, kiti pagal tai, kaip jaučiasi“, – kalbėjo M. Čėsna.
Direktoriaus teigimu, apie stacionarizavimo būtinumą sprendžia gydytojas, konsultuojantis pacientą Skubiosios pagalbos skyriuje po atliktų laboratorinių ir diagnostinių tyrimų. Jeigu atlikti tyrimo rezultatai neatitinka stacionarizavimui taikomų algoritmų, tokie pacientai neguldomi į ligoninę. Dažnu atveju atliekamas paciento būklės stebėjimas iki 24 valandų. Kartais pacientų būklė gali būti sudėtinga ir kintanti. Jie gali pasijusti geriau po gydymo Skubiosios pagalbos skyriuje, bet vėliau sveikata vėl gali pablogėti.
– Dar vienas svarbus faktorius – pacientų lūkesčiai. Pacientai ir jų artimieji kartais tikisi greito ir visiško pasveikimo, o jei to nepavyksta pasiekti, gali atsirasti nusivylimas gydytojais, medicina. Tuomet pasipila ir skundai. Tai yra žmoniška. Pacientai ir jų šeimos nariai gali nepakankamai suprasti gydytojų paaiškinimus apie paciento būklę ir tolesnius veiksmus. Tai gali sukelti nepasitenkinimą ir jausmą, kad pacientas išleistas iš ligoninės nesuteikus reikiamos pagalbos. Noriu pasakyti, kad Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje dirbantis personalas stengiasi į kiekvieno žmogaus sveikatos situaciją įsigilinti ir suteikti reikiamą pagalbą. Kiekvienas ligonis mums yra svarbus, – sakė Mantas Čėsna.
Komentarai nepriimami.