Ar gali būti kas geriau pačiame vasaros viduryje, kai kaitrą nuplauna liūtis? Gaiva, šviesa, susitikimas… Žvelgiant į tolumas, tirpstančias erdvėje, į kitą, paslaptimi alsuojantį, krantą – ir patiriant pilnatvę šiame.
Tenka prisipažinti: keli perskaityti sakiniai susidėliojo ne šiaip sau. Panašūs veikiausiai būtų atsiradę paklaidžiojus nuo paveikslo prie paveikslo net ir nežinant jų pavadinimų. Tačiau autorius įvardija tai, ką juto, bandydamas pagauti akimirkos (o gal – prisimindamas kažkada patirto ir vėl aplankiusio jausmo) dovanotą nuotaiką. Tie paveikslų pavadinimai nuskamba kaip lietaus muzika ar virsta dar vienu atspalviu, priartinančiu žiūrovą prie dailininko.
Čia – apie Virginijaus Sutkaus paveikslų parodą „Susitikimai“ Marijampolės kultūros centro Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Ji, skambant kamerinio ansamblio „Cantare“ muzikai, atidaryta baigiantis birželiui, kai mūsuose karaliauja šviesa, metu. Šviesa meną kuriančiam žmogui ne mažiau svarbi (gal kai kada dar svarbesnė?) nei spalva, nes ir nespalvoti lakštai gali būti labai paveikūs, bet kas jie būtų be šviesos? „Iš jų (paveikslų) sklinda taiki šviesa, – taip savo įspūdį apie V. Sutkaus parodą išsakė pati kurianti ir kitus skatinanti prie meno prisiliesti Virginija Armanavičienė. – Akvarelė įklampina, kviečia svajoti, mąstyti, o aliejinė tapyba – ekspresyvi, abstrakti – įtraukia dar kitaip. Čia daugiau dramatizmo“.
Iš tiesų ekspozicija dvejopa, tie, kas anksčiau žinojo šį autorių kaip akvarelininką, gali ir nustebti, bet pačia geriausia prasme. Nuo vaikystės piešiantis, menus studijavęs ir dabar kitus dailės paslapčių mokantis Virginijus Sutkus yra išbandęs įvairias technikas bei stilius. Senesnieji jo darbai buvę labiau realistiniai, laikui bėgant ir patirčiai (plačiąja prasme) kaupiantis vis norėjosi išbandyti dar kažką… Tam padeda ir dalyvavimas pleneruose, nes, pripažino, gamta visada buvo didžiausias įkvėpėjas – dar, žinoma, muzika. Ir žmonės – kaip be jų? V. Sutkus yra dalyvavęs daugybėje bendrų parodų, o personalinių surengęs 12. Beje, Marijampolėje jau buvo: prieš 26 metus „Kiemo“ galerijoje vasario mėnesį… Sakė, prisiminimai dar vis gyvi ir buvo maloniai nustebęs, kad dabar mūsų mieste tokios parodinės erdvės. „Kiekvienas miestas gali didžiuotis: skleisiu visiems žinią apie šią puikią galeriją“.
Iš Šiaulių rajono kilęs autorius jau daugiau nei tris dešimtmečius gyvena ir dirba Druskininkuose. Ne tik šio krašto, Lietuvos, bet ir tolimesnių kraštų gamta, vaizdai sugula į jo paveikslus, kviečiančius stabtelėti ir tiesiog pabūti. Paroda veiks iki pat rugpjūčio pabaigos.
Komentarai nepriimami.