Rankas ir širdis sujungęs „Baltijos kelias“: stovėjome veidu į saulę
Istorinė akimirka: marijampoliečiai susikabino rankomis „Baltijos kelyje“.
Šiandien minime 35-ąsias „Baltijos kelio“ metines. 1989 m. rugpjūčio 23-ąją tris Baltijos šalis sujungė gyva žmonių grandinė, nusidriekusi beveik 650 kilometrų. Joje šalia latvių ir estų buvo ir apie pusė milijono lietuvių. 2009 m. UNESCO organizacija įtraukė „Baltijos kelią“ į „Pasaulio atminties“ sąrašą, kaip analogo pasaulyje neturintį įvykį.
Verslas iš malonumo, arba Apie baidares rojuje
Regina ir Rolandas Storpirščiai su baidarėmis susidraugavo jau seniai, bet verslą pradėjo tik šią vasarą.
– Šešupė yra nuostabiai graži. Matot, koks skaidrus vanduo – dugno akmenukai matosi? Plaukikai pasakoja, kad ir stirną, ir kokį elnią pakrantėje pamato. O jau paukščių! Ypač malonu baidare nuo rojaus plaukti Liudvinavo link – net karščiausią dieną plauki pavėsyje, praktiškai nereikia kepurės nuo saulės, – mums vaikštant paupiu pasakoja Rolandas ir Regina Storpirščiai.
– … nuo rojaus? – suklūstame abu su fotografu.
Prisipažinsime, važiuodami į Buktą (Ąžuolyno k.) pas šiuos žmones manėme, kad jie tiesiog taip įmantriai sugalvojo pavadinti savo naująjį – plaukimo baidarėmis – verslą. Na, kad gerai skambėtų: „Baidarės rojuje“!
Bet tikrai: atvažiavus į poilsiavietę, iš karto tampa aišku: patekome į rojų. O čia pat – ir baidarės. Taigi pavadinimas neklaidina, iš tiesų – baidarės yra rojuje. Tai – nuostabus gamtos kampelis, kuriame gali pajusti Šešupės vėsą ir pasigėrėti pakrantėse augančiais šimtamečiais ąžuolais, pievelėje pasistatyti palapinę, užsikurti pirtelę, pamėtyti kamuolį į krepšį, kepsninėje ar laužavietėje pačirškinti mėsą ir, žinoma, maloniai praleisti laiką malonioje bičiulių kompanijoje.
Nuo obuolių gausos linksta medžių šakos
Šiemet – obuolių metas.
Ši vasara negaili gėrybių: užderėjo javai, užaugo daržovės, prisirpo uogos. Prasidėjo obuolių metas. Nuo jų gausos svyra ir lūžta plačiašakių medžių šakos.
Ilsėtis galima ne tik Egipte ir…
Kaimiškas Kazlauskų savaitgalis – su pakrizenimais, vainikų pynimu,
žvaigždžių skaičiavimu ir daug gardaus maisto.
… ne tik Turkijoje. Ne tik Palangoje. Atostogos gali būti visur – net ir nuosavuose namuose, jei žmogui juose gera. Pjaustydami Vytauto Ferenco Želsvos kaime užaugintą saldutėlį arbūzą, su bičiuliais kalbamės apie tai, kad į Lietuvą turistai turbūt greitai važiuos kaip mes kadais „į šiltus kraštus“. Klimato kaita akivaizdi – savo vasarų jau turbūt nevadiname „lietuviškomis vasaromis“, kas reikštų lietų ir šilumą apie +20. Pas mus šilta, net jūra sušilo. Ką kalbėti apie ežeriukus ir upes ar nuosavas kūdras. Apie miškus, peizažus, dvarus ir kaimo sodybas net nekalbu! Ar tai keičia mūsų atostogų planus? Visaip būna.
Šį kartą pašnekovų klausėme: kodėl jie pasirinko atostogas ir keliones Lietuvoje?
Komentarai nepriimami.