Penktadienį Skardupiuose surengtos iškilmės, kurių metu iš naujo pašventintas paminklas Tauro partizanų apygardai. Šis paminklas buvo pastatytas dar 1993 metais, minint apygardos įkūrimo 50-ąsias metines. Bėgant metams jo būklė tapo prasta, tad paminklas atstatytas iš naujo ir pašventintas.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Tauro partizanų apygarda buvo įkurta 1945 metų rugpjūčio 15 dieną, o tų pačių metų rugsėjo 16-ąją čia įvyko steigiamasis Lietuvos išlaisvinimo komiteto posėdis, kuriame buvo priimti sprendimai telkti visas pogrindžio jėgas nepriklausomai Lietuvos valstybei atkurti. Čia vyko svarbūs partizanų susirinkimai, buvo priimti reikšmingi pasipriešinimo judėjimo sprendimai.
Penktadienį šv. Mišių metu Skardupių Švč. Mergelės Krikščionių pagalbos bažnyčioje kun. Dainius Gurevičius sakė, kad meldžiamasi už žmones, kuriuos jungė ir vienijo vienas dalykas – meilė tėvynei. Ta meilė buvo tokia stipri, kad nebijota paaukoti net savo gyvybę. Prieš 79-erius metus įsteigta Tauro partizanų apygarda – vienintelė tokia Lietuvoje, kurios įkūrėjas buvo kunigas Antanas Ylius.
– Šiandieną sunku įsivaizduoti ir protu suvokti, kas turėjo vykti tų žmonių jausmuose, mintyse, galvose, kad pasirinktų tokį kelią – juk praktiškai žinoma, kad laisvės kovotojo kelias trukdavo kelis mėnesius, istorikai paskaičiavo, kad kiek ilgiau nei pusę metų iki žūties. Nepaisant to, jų gretos nuolat pildėsi ir tas skaičius tam tikrą laiką buvo stabilus. Kas tai yra? Tai – didžiausios meilės tėvynei išraiška, savo gyvybės kaina atiduodant auką tėvynei su viltimi, kad ji kada nors sulauks savo laisvės aušros, – sakė kunigas.
Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkas istorikas Jonas Gustaitis savo pranešime priminė, kokiomis aplinkybėmis kūrėsi ši partizanų apygarda, kas buvo jos vadai, kokį vaidmenį ji suvaidino visos Lietuvos pasipriešinimo okupantams judėjime.
Pasak J. Gustaičio, apygarda užėmė didelę teritoriją iki pat Nemuno, šalia buvo siena su Lenkija, tad apygardos partizanai du kartus buvo prasimušę į Vakarus su svarbiomis žiniomis.
– Ši partizanų apygarda kūrėsi sudėtingomis sąlygomis, nes prasidėjus antrajai okupacijai jokios organizacijos dar nebuvo, ir mūsų šviesuoliai suprato, kad pasipriešinimas okupantui turi būti organizuotas. Buvo sudarytas štabas, rinktinė, paskirti vadai. Vėliau įkurtas Lietuvos išlaisvinimo komitetas, kurio uždavinys buvo apjungti visą pasipriešinimą šalyje. 1946 m. birželį Tauro apygardos partizanų vadovybės iniciatyva įkurtas ir bendras Demokratinio pasipriešinimo sąjūdis, – pasakojo istorikas.
Pasak jo, šios apygardos partizanai atlaikė daug svarbių mūšių, ypač 1947 metais, kai jai vadovavo Antanas Baltūsis-Žvejys, trečias asmuo Lietuvos partizanų vadovybėje po Jono Žemaičio-Vytauto, kuris buvo Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio prezidiumo pirmininkas, ir ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago.
– Iki 1948 m. pirmos pusės visas pasipriešinimas Lietuvoje vyko būtent per Pietų Lietuvą. Kai tų metų vasarį J. Baltūsis-Žvejys žuvo, centras persikėlė į Žemaitiją. Svarbu ir tai, kad Tauro apygardos partizanai paliko daug dokumentų. Ši apygarda vienintelė turėjo savo statutą, – teigė J. Gustaitis.
Naujai atstatytą paminklą pašventino kunigas D. Gurevičius, giedojo Marijampolės kultūros centro choras „Godos“. Gausus būrys politikų, tremtinių, Šaulių sąjungos narių prie paminklo padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakes. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Marijampolės filialo pirmininkas Rolandas Raibikis padėkojo visiems, prisidėjusiems prie paminklo atstatymo ir pašventinimo.
Iškilmėse kalbėjęs Marijampolės vicemeras Artūras Visockis pabrėžė, kad ši vieta pasipriešinimo judėjime užima itin reikšmingą vietą, todėl Savivaldybės garbės reikalas buvo atstatyti griūvantį paminklą. „Šiandien viskas aktualizuojasi, ir nors aš esu ne tos kartos žmogus, o jau nepriklausomos Lietuvos vaikas, bet puikiai suprantu, kad tie vyrai ir moterys, kurie tada kovojo už Lietuvos laisvę, ir toliau inspiravo tą Nepriklausomybę, kuri atėjo 1990 metais. Būtent šitų žmonių dėka šiandien mes turime laisvę“, – sakė vicemeras.
Pasak jo, Savivaldybė ir toliau skirs didelį dėmesį istorinės atminties įprasminimui, aktyviai dirba komisija Laisvės kovoms įamžinti. Jos nariai jau aplankė didelę dalį atmintinų vietų ir paminklų, įvertino padėtį, sudarė darbų sąmatas. Yra planų atkurti ir partizanų bunkerį, nes savivaldybės teritorijoje jo dabar neturime.
Komentarai nepriimami.