Kaip ir už kiek šildysimės šiemet?

Rugsėjis jau į pabaigą, o mes vis dar džiaugiamės saule ir šiltais orais. Ypač tuo, kad nereikia šildyti būstų ir tuštinti piniginių. Deja, anksčiau ar vėliau ruduo su savo darganomis, vėjais ir minusine temperatūra neišvengiamai atkeliaus, ir ragina ruoštis kūrenimo sezonui.

Nelaukti ragina netolima praeitis

mokejimai.suvalkietis.lt reklama

Pasiruošimas kūrenimo sezonui ypač aktualus individualių namų gyventojams, kurie vien per pastaruosius metus patyrė nemenkų šildymosi kainų šuolių. Vos Ukrainoje prasidėjus karui ir Europos šalims, tarp jų ir Lietuvai, paskelbus sankcijas ne tik Rusijai, bet ir agresorei pritariančiai Baltarusijai, lietuviai suskubo apsirūpinti kuru, kurio daugiausia ir buvo pargabenama iš minėtų šalių. Nedelsti ragino ir pardavėjai, nes anglių ir durpių atsargos sandėliuose sparčiai seko. Apdairesni pirko, o neskubantys vylėsi, kad bent malkų tikrai bus, nes juk jų tai vežtis iš niekur nereikia… Deja, tą pavasarį erd­metris kapotų malkų pabrango dvigubai ir dar daugiau, tona medžio granulių kainavo beveik 600 eurų, o už toną anglių teko mokėti apie 500 Eur. Prieš porą metų tokios kainos prilygo kosmosui. O kokios jos dabar?

Pakalbinti žmonės sako, kad kainos, palyginti su buvusiomis prieš dvejus metus, „nesikandžioja“. Dabar toną granulių ir medžio briketų galima nusipirkti po 240 eurų, plautų akmens ang­lių – už 360 Eur. Įvairių rūšių malkų prekiautojai siūlo taip pat įvairiomis kainomis. Už erdmetrį juodalksnio rąstelių prašo 45 Eur, beržo – 50 Eur, kietmedžio – 60 Eur. Skaldytos malkos – dešimčia eurų brangesnės. Paslaugūs pardavėjai malkas ir pristato, ir sunešti siūlosi, ir sukapoti gali.

Vis populiaresni tampa šilumos siurbliai

Visi kuro rūpesčiai atkrenta namus šildantiems dujomis, elektra ar šilumos siurbliais, o šiluma jiems atsieina tiek, kiek suvartoja gamtinių dujų ar elektros ir kokia tuo metu jų kaina.
Pastaraisiais metais vis populiaresni tampa šilumos siurbliai oras-vanduo, kurie namus šildo ir karštą vandenį tiekia naudodami lauko oro energiją.

Kad tai efektyvus ir ekologiškas šildymosi būdas, turbūt niekas neabejoja, juo labiau kad tokią sistemą įsirengusieji džiaugiasi, jog palyginus su tradicinėmis šildymo sistemomis, tokiomis kaip dujiniai ar kietojo kuro katilai, energijos sąnaudos sumažėja, reiškia, ir piniginė ne taip sparčiai plonėja.
Žinant, kad šilumos siurbliams įsigyti iš Europos Sąjungos lėšų Lietuvos gyventojams teikiama parama, atsisakančių priklausomybės nuo „pečiaus“ atsiranda vis daugiau.
Visgi prieš investuojant į tokią sistemą, verta išsamiau pasidomėti ir pasiskaičiuoti savo finansines galimybes.

Meistrų pasirinkimas nemažas

Patirtimi, kaip sekasi jungtis prie moderniai besišildančiųjų, pasidalijo mūsų skaitytoja. Pavadinkime ją Irena, nes moteris sakė nenorinti, kad kaimynai, kurie įsikirtę į tradicinį namų šildymą, vadintų ją neišmanėle, lengvai pasiduodančia naujiems išmislams.

– Tiesą sakant, nesijaučiau tokia, kol užsinorėjome gyventi švariai ir patogiai. Gyvename su vyru nedideliame name, kuriam apšildyti per daug ir neišleisdavome. Žiemos belaukdami nusipirkdavome po mašinukę atraižų ir malkų, didmaišį anglių ir kūrendami „Kalvį“ beveik pavasario sulaukdavome. Jei anglių pritrūkdavo, kelis maišiukus nusipirkdavome. Visa bėda, kad abu jau nebe jauni. Pagalvojome, kad su metais vis sunkiau bus su malkų maišais, anglių kibirais į katilinę rūsyje tąsytis. Tai ir nutarėme: reikia šildytis naujoviškai, juo labiau kad pagal naujausias taisykles vedantis šildymą oras-vanduo nereikalaujama, kaip anksčiau, vien grindinio šildymo, nereikia išmesti ir kietojo kuro katilo.

Mums tai atrodė svarbu: maža ką – ar neišsimokėsime, ar suges kas – turėsime atsarginį variantą, – pasakoja Irena.
Pirmiausia, pasak moters, reikėjo išsirinkti, kas imsis darbų ir išsiaiškinti, kiek tai kainuos. Kuo daugiau klausinėjo, tuo labiau įsitikino, kad svarbu ne tik įrengimas, bet ir priežiūra. Vieni būtų atvažiavę net iš Mažeikių, kiti – iš Kauno, dar keli – vietiniai. Vieni už kiekvieną atvykimą pakonsultuoti imtų mokestį, kiti garantavo nemokamą aptarnavimą. Vis dėlto nors kelių specialistų pateikti komerciniai pasiūlymai buvo skirtingi, bet bendra suma panaši: tarp 7–8 tūkstančių. Už šilumos siurblį, vandens šildytuvą, laikiklius, vožtuvus, vamzdžius, kabelius, filtrus, montavimo darbus ir t. t.

Pirmas akibrokštas – galia

– Išsirinkome draugų rekomenduotus vyrus, kurie viską išsamiai paaiškino ir pasakė, ką pirmiausia turime daryti – susisiekti su ESO (Energijos skirstymo operatoriumi) ir paprašyti, kad padidintų elektros galingumą, nes iki mūsų ateina tik 5 kW. Virtualus ESO konsultantas paaiškino, kad turime susirasti sertifikuotą elektriką, kuris pasakytų, kiek tos galios mums reikia, o didinimo kaina priklausys nuo to, kokiu atstumu nuo namo yra artimiausia elektros pastotė. Gerai, kad elektrikų bendruomenė vieninga – nuo vieno, prie kito ir susiradome žmogų, kuris atvažiavo, apžiūrėjo ir pasakė, kad mes galime prašyti padidinti galią iki 14 kW – jeigu kada dar ir saulės elektrinę norėsime įsivesti, kad elektra pigiau kainuotų. Sužinoję, kad tai kainuotų per penkis tūkstančius, kol kas nuo saulės elektrinės susilaikėme, – pasakoja Irena.

Moteris į ESO sąskaitą pervedė 42 eurus ir pateikė prašymą dėl galios didinimo. Netrukus gavo atsakymą, kad galia bus padidinta iki prašomos, kai Irena sumokės 1342,25 Eur.

Suma nemaža, bet, pasak moters, „jeigu reikia, tai reikia“. Laukdami „didinimo“ abu su vyru dar pasvarstė: kažin, kaip čia ateis ta srovė – ar kabeliui reikės iškasti griovį nuo pastotės iki namų, gal kas tiesiai per pievą, kad atstumas trumpesnis būtų, o gal atves oru – stulpais.

– Nebuvo nieko panašaus. Už kelių dienų po pinigų pervedimo atvažiavo ESO darbuotojas ir dėžėje prie stulpo pakeitė automatuką (saugiklį). Pamatęs mūsų nustebusius veidus ir supratęs, kad mes tikėjomės kažko daugiau, vyras paaiškino, kad nieko kito nedarys, nes tais pačiais laidais atiteka ta pati energija, tik tereikia pakeisti saugiklį ir suteikti jai didesnę galią. „Galia“ buvo dar didesnė, kai vyras vėliau išsiaiškino, kad tas saugiklis kainuoja vos keletą eurų, – vis dar negali atsitokėti Irena.

Dabar moteris sako, jau net neprognozuojanti, kiek iš viso kainuos įsirengti naujovišką šildymą. Vis dėlto atsisakyti savo svajonės – gyventi šiltai neeikvojant paskutinių jėgų – neatsisakys.