Retai varstomame stalčiukyje radau tikrą lobį! Dailiame popieriniame maišelyje su užrašu „Seni receptai“ – daugybė ranka rašytų, iš tuometinių laikraščių ir žurnalų iškirptų įdomių patiekalų receptų. Vienas jų toks, kad mmmm… Iš karto prisiminiau, koks skanus buvo šis paštetas mums patiems, o mūsų svečiai aikčiojo ir aikčiojo! O ką, jei Kalėdų stalui pasiruoštume šios nekasdieniškos užkandėlės? Juolab kad jokio stebuklingo ingrediento čia nereikia. Tenesupyksta blaivybės sergėtojai: konjako (manau, tiks ir brendis) reikia tiek nedaug, kad galva suksis nuo skanumo, o ne nuo alkoholio kiekio.
Reikės:
- 500 g vištų kepenėlių,
- 80 g sviesto,
- 2–3 galvutės svogūnų,
- 70 g grietinėlės,
- 25 g konjako (arba brendžio),
- šiek tiek juodųjų pipirų, cukraus, druskos (pagal skonį).
Kepenėles nuvalome, nuplauname ir sumetame į verdantį vandenį. Pavirę 2–3 minutes, vėl nuplauname, užpilame kitu vandeniu ir vėl paverdame keletą minučių. Trečią kartą užpilame sūdytu vandeniu ir išverdame. Griežinėliais supjaustytus svogūnus pakepiname su sviestu (jei juos karamelizuosime – bus dar skaniau). Kepenėles ir kepintus svogūnus sumalame mėsmale per tankų sietelį. Įpilame konjako (ar brendžio) ir grietinėlės, pagal skonį įberiame druskos ir cukraus (jei svogūnus karamelizavome, cukraus papildomai galbūt nereikės). Viską gerai išmaišome. Paštetą galime dėti į vieną didesnį indą, bet galime ir į keletą mažų indelių. Palaikome porą valandų šaldytuve.
Puošiame šviežiais ar konservuotais vaisiais (tinka kriaušės, trešnės, ananasai…), šviežiomis ar marinuotomis daržovėmis arba šakele žalumyno – čia kaip kam skaniau ar gražiau. Patiekiame su skrudinta balta duona, įvairiais duoniukais, mini džiūvėsėliais. Šį paštetą patogu užtepti peiliu.
Skanaus!
Komentarai nepriimami.