www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

Nuo vaikystės kauptoje kolekcijoje – beveik devyni tūkstančiai eksponatų

Šeštadienį, sausio 18-ąją, 13 val. Zyplių dvaro rūmuose (Šakių r. sav.) Giedrė Liepuonė, pristatys parodą „Murkianti kolekcija virtuvėje: nuo vintažo iki naujųjų laikų“. Pripažinkime – pavadinimas tikrai intriguojantis. Kas tai galėtų būti? Ogi katinai! Jie visur: ant puodelių, lėkštelių, serviravimo įrankių, servetėlių, padėkliukų ir kt.

Nuo pirmojo eksponato – knygelės – praėjo daugiau kaip 22 metai, per kuriuos Giedrė Liepuonė surinko beveik devynis tūkstančius daiktų su katinėlių atvaizdais.
Nuotraukos iš pašnekovės albumo

Pradžia – nuo vaikiškos knygelės

mokejimai.suvalkietis.lt reklama

Parodoje bus pristatoma tik dalis gražiausių ir įdomiausių eksponatų iš gausios G. Liepuonės surinktos kolekcijos. Devynios galybės, o tiksliau – beveik devyni tūkstančiai – eksponatų sukaupta Giedrės namuose Giedručių kaime, Šakių r. sav.

Dviejų vaikučių mama trisdešimtmetė Giedrė apie savo aistrą kolekcionuoti viską, kas susiję su katinais, pasakoja šypsodamasi ir pripažįsta, kad per 22-jus metus jos surinkta kolekcija – gausiausia Lietuvoje.
– Ir paroda „Murkianti kolekcija virtuvėje: nuo vintažo iki naujųjų laikų“ skirta paminėti mano pasiektą gausiausios su katinais susijusios kolekcijos Lietuvoje rekordą. Skaičiavimo dieną 2024 metais turėjau 8608 nepasikartojančius eksponatus, vaizduojančius katinus. Dabar jų – jau 8880, į Giedručius atkeliavusių iš daugiau nei 40-ies pasaulio šalių.

Tiek mielų katinėlių Giedrė surinko per daugiau nei du dešimtmečius. O prasidėjo viskas dėl vaikiškos knygelės viršelio iliustracijos.

– Maža būdama turėjau mylimą rainą katinėlį, kuris miegodavo netoli manęs, laikydamasis atstumo, tačiau niekada nepalikdamas vienos. Visgi mano katinėlio prieraišumą nustelbė piešinys ant knygelės „Meili katytė“ viršelio. Katytė buvo labai graži ir mane taip sužavėjo, kad nusprendžiau, jog noriu turėti kuo daugiau daiktų, kur yra pavaizduotos katės. Nuo to ir prasidėjo mano kolekcionavimas, – pradžią prisimena Giedrė.

Pirmieji eksponatai – neužimantys daug vietos

Pirmuosius eksponatus Giedrei dovanojo mama įvairiomis progomis, o kartais tiesiog parveždavo lauktuvių iš eilinio apsipirkimo mieste. Manydama, kad savo naują pomėgį dukra pamirš ir išaugs, mama dažnai parinkdavo mažas smulkmenas: atvirukus, kalendoriukus, lipdukus, kad neužimtų daug vietos namuose.
– Matyt, todėl ir šiandien mano mėgstamiausi daiktai yra įvairiausios smulkmenos – tai, ką galima sudėti į albumus. Labiausiai mėgstu įvairias miniatiūras ir mažmožius. Ypač džiugina, kai ko nors ieškodama atrandu, pavyzdžiui, seniai pamirštą saldainio popierėlį, ant kurio puikuojasi nupieštas katinas. Net saldu nuo prisiminimų ir tuomet patirto džiaugsmo, – pasakoja Giedrė.

Vėliau prie kolekcijos prisidėjo klasės draugai, giminaičiai, pažįstamieji, o dabar ratas išsiplėtė ir iki Giedrei nepažįstamų žmonių. Jauna moteris prisipažįsta, kad pačiai daug keliauti neteko, bet eksponatai į Giedručius atkeliavo net iš 40 užsienio šalių. Tai dažniausiai jos hobio gerbėjų parvežtos dovanos.
Pati kolekcininkė labai mėgsta lankytis kačių parodose, dairytis ir grožėtis ne tik gyvomis katėmis, bet ir ieškoti vizitinių kortelių su kačių nuotraukomis bei logotipais.

Lentynose katinėliai išdėlioti pagal rūšis

Daugiau nei pusė Giedrės turimų katinų yra surūšiuoti į albumus ir segtuvus. Eksponatams namuose skirta atskira patalpa, kuri, deja, bėgant metams jau darosi per ankšta.

Lentynose katinėliai išdėlioti pagal rūšis: gamintoją, medžiagas, iš kurių jie pagaminti. Visgi dėl vietos stokos lentynose – daugiausia keraminiai ir porcelianiniai katinėliai.

Akį traukia lentyna su žaismingais, kaip pati Giedrė sako, sužmogintais katinėliais, aprengtais kaip žmonės ir mielais snukučiais.

Dviejose lentynose – seni vaikiški indai, kuriems 50–60 metų. Šių eksponatų ypač ieškoma, tačiau per metus pavyksta rasti vos vieną kitą.

Sunkiausias eksponatas – 28 kg 200 g sveriantis stalas. Jo centre esantis siūlų kamuoliukas – ne tik dekoro elementas, bet ir saldaininė, o joje – saldainiai su popierėliuose pavaizduotomis katėmis.

Didžiausią eksponatą – užklotą – Giedrės kolekcijai padovanojo draugė, jis yra 2 m 9 cm ilgio ir 1 m 79 cm pločio.

Mažiausias – a. a. močiutės dovana. „Tai – vos vieno centimet-ro dydžio sidabrinis grandinėlės pakabukas, kuris man pats brangiausias ir mieliausias daiktas“, – akcentuoja kolekcininkė.

Išskirtinis eksponatas – daugiau kaip šimto metų atvirukas, 1910 m. išleistas Vokietijoje.

Kalbėdama apie „pačius pačiausius“ daiktus Giedrė pastebi, kad kolekcijoje yra ne viena labai daili katinų figūrėlių ar atvirukų serija, kurios traukia atėjusiųjų pasidairyti po murkiančią kolekciją dėmesį. Jai pačiai vieni iš mėgstamiausių – smulkūs, maži daikčiukai, tokie kaip antpirščiai, mažos lėkštelės.

– Vienoje lentynoje – niekuo neišskirtiniai katinėliai su išskirtine atsiradimo istorija. Juos surasti padėjo viena moteris, gyvenanti Olandijoje, pasiūliusi nupirkti ir parvežti į Lietuvą. Tai – didžiausias kolekcijos papildymas, gautas vienu metu. Kartu su jais – kalėdiniai žaisliukai, kuriuos tiesiog gaila kabinti ant eglutės – o jeigu suduš…– pasakoja Giedrė.

Kitoje lentynoje – katinėliai, puošti Svarovskio kristalais, apipurkšti 24 karatų auksu. Čia glaudžiasi ir įvairūs krištoliniai bei stiklo (kai kurie spalvoto) katinai. Yra ir dvi sidabrinės monetos, išleistos Latvijos banko.
Kukliausia – radijo kortelių ekspozicija. „Apie jas gal daugelis net negirdėjęs. Tai – trumpabangininkų amatas, o eksponatai gana reti. Turiu tik devynias korteles, deja, nė vienos su Lietuvos kodu LI“, – prisipažįsta kolekcininkė ir tikisi, kad ši lentynėlė ateityje tikrai pasipildys.

Paroda bus miela ir murkianti…

Dvi lentynos G. Liepuonės namuose traukia akį savo spalviškumu ir įvairumu. Čia daugiausia virtuvės indai ir įrankiai: puodeliai, lėkštės, cukrinės, servetėlių žiedai, arbatinukas, skirtas virti ant dujinės viryklės.
– Kai pakvietė surengti parodą, ilgai galvojau jos temą. Buvo gana sunku išsirinkti, ką parodyti žmonėms, kad būtų ir gražu, ir įdomu. Kadangi pernai mano labiausiai ieškomi buvo seni vaikiški indai, tad nusprendžiau būtent juos ir eksponuoti. Tikiuosi, kad ir kitiems bus įdomu pamatyti dubenėlį, iš kurio vaikystėje valgė košę, arba puodelį, iš kurio gėrė arbatą. Vintažinių eksponatų nėra daug, tad šiek tiek parodysiu ir naujųjų laikų indų, įrankių, kurie mano akimis kažkuo išskirtiniai, įdomūs, mieli ir murkiantys, – intriguoja būsimos parodos Zyplių dvare autorė.

Komentarai nepriimami.

REKOMENDUOJAMI VIDEO
TAIP PAT SKAITYKITE