Nuo vasaros Liudvinavo miestelyje vyksta senosios klebonijos remontas. Sutvarkytas stogas, kapitaliai suremontuotos patalpos dešinėje namo pusėje. Šiuo metu statybininkų rankų laukia kairioji pastato pusė. Apie tai, kam bus naudojama suremontuota senoji klebonija, apie bažnyčios remontą, šventoriaus priežiūros darbus, pasakoja Liudvinavo šv. Liudviko parapijos klebonas kun. Rimantas VENSLOVA.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Iškilo poreikis parapijai turėti namus
Prie senosios klebonijos statybų pėdsakai išties ryškūs. Nuo kelio, pievoje priešais kleboniją, matyti išrausti grioviai, o tądien, kai lankėmės Liudvinave, kieme dirbantys statybininkai kaip tik virino kažkokį įrenginį. Vyrai paaiškino, kad rengia pandusą neįgaliesiems. Jis bus sumontuotas prie įėjimo, kad žmonės galėtų vežimėliais laisvai įvažiuoti į patalpas. Kieme prie pastato šviežiai trinkelėmis išgrįstas platus takas, atnaujinti laiptai.
Ketvirtus metus Liudvinave klebonaujantis kun. Rimantas Venslova juokauja, kad yra tokia patarlė: „Neturėjo ponas bėdos, tai pirko paršelį“. Taip ir jis užsiėmė statybomis, tad dabar netrūksta nei rūpesčių, nei džiaugsmų.
– Senoji klebonija tik metais senesnė už dabartinę, kurioje aš gyvenu. Pirmoji pastatyta 1918 metais, antroji – 1919-aisiais. Idėja suremontuoti senąją kleboniją atėjo savaime, matant, kad parapijai, jos tikinčiųjų poreikiams trūksta patalpų. Norisi, kad ir „Carito“ moterys turėtų kur įsikurti ir aktyviai veikti, reikia patalpų bažnyčios chorui repetuoti, parapijiečių susirinkimams organizuoti. Be to, aš priklausau maldos grupei „Glorioza Trinita“ (Švenčiausioji Trejybė). Tai katalikiškas, charizmatiškas judėjimas. Susirinkus maldos grupei aukojamos šventos Mišios, po jų būna Agapė. Liudvinave mes neturime vietos Agapei, nebent lauke, po atviru dangumi, – pasakojo klebonas.
Paklaustas, ar nėra numatyta vietos šarvojimo salei, nes tokia sale seniūnijos patalpose lyg ir nebegalima naudotis, klebonas sakė, kad specialiai šarvojimo salei patalpos nėra numatytos, bet jeigu iškils toks reikalas, bus žmonėms pagelbėta.
Atlikta daug darbų
Kun. R. Venslova pasakoja, kad jau suremontuotas kiauras klebonijos stogas, pro kurį į vieną kambarį tekėjo vanduo. Prie miestelio komunikacijų prijungtas vandentiekis, kanalizacija. Patalpose yra ne tik vanduo, bet ir WC. Dešinioji pastato pusė, žvelgiant iš kiemo, jau suremontuota. Įrengta didelė salė, jauki virtuvėlė, yra patalpa sandėliavimui, tualetas. Pas baldininkus užsakyti baldai, kurie į kleboniją turėtų atkeliauti vasario viduryje.
Kairėje klebonijos pusėje, kur dar vyksta remontas, taip pat numatyta įvairiausių veiklų. Čia bus kambarys „Caritas“ moterų veiklai, kambariukas labdaros rūbams dalinti, katekizacijos klasė. Numatyta įrengti dušus, kuriais kilus poreikiui galėtų naudotis bendruomenės žmonės. Gyventojų patogumui čia būtų ir skalbimo mašina. „Caritas“ moterys organizuos tokią pagalbą.
Lėšos – geros valios žmonių dėka
Pasak Šv. Liudviko parapijos klebono, lėšų šiems darbams gauti pavyko visų geros valios žmonių dėka. Tai – ir parapijiečių aukos, bendrovių parama. Be to, Marijampolės savivaldybės administracijai suteikus galimybę dalyvauti projektuose, kur lėšos skiriamos religinių pastatų remontui, irgi gauta lėšų.
Kasmet finansinę auką skiria uždaroji akcinė bendrovė „Žaltytis“, o UAB „Sustojęs laikas“ suteikė paramą kondicionieriams, kuriais šildomos patalpos, įsigyti. Jie jau sumontuoti.
– Daug pavienių aukotojų, gyventojai labai prisideda, kad miestelio bažnyčia ir jos pastatai būtų sutvarkyti, tik geradariai nenori viešintis. Štai vienas žmogus skyrė piniginę auką, sakydamas, kad reikėtų perdažyti bažnyčios grindis. Patys parapijiečiai dirbo ir remontuojant kleboniją. Vieni sienas tinkavo, kiti elektrą vedžiojo, – pasakojo kun. R. Venslova.
Bažnyčiai labai svarbi bet kokia parama. Pasak klebono, priėmus įstatymą, kad religinės bendruomenės, kaip ir mokyklos bei darželiai, nebegali gauti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies, parapija praranda apie 2000 eurų, o būtent iš šių lėšų padengdavo du trečdalius sumos už bažnyčios sunaudojamą elektros energiją.
Atnaujinta ir bažnyčia
Dažais tebekvepia ir pati Šv. Liudviko bažnyčia.
– Patikrinome ir stogą, ar kur nors neprakiuro, remontavome vargonus, išdažytas maldos namų vidus, prieangis, – apie ankstesniais metais atliktus darbus pasakoja klebonas.
Kun. R. Venslova geru žodžiu mini visus, kurie padėjo, kad maldos namai šiandien tokie jaukūs, šviesūs. Klebonas pasakoja dvejus metus laukęs dažytojo iš Alytaus Tado Klimavičiaus, kuris dažęs ne vieną bažnytėlę. Parenkant spalvas talkino Želsvos progimnazijos dailės mokytoja Gintauta Janauskienės.
– Dailininkė man paaiškino, kad baltos spalvos yra 152 atspalviai, ir svarbu tinkamą atsirinkti. Ji restauravo keletą paveikslų, Jėzaus, Marijos skulptūras, ir visa tai buvo auka bažnyčiai, – pasakojo klebonas.
Vienas parapijietis padovanojo indą švęstam vandeniui. „Tikrai ne visos bažnyčios tokį turi“, – džiaugėsi kun. R. Venslova žmonių geranoriškumu.
Klebonas aprodė šventorių, kur pasodinti šeši klevai vietoje tų, kuriuos teko pašalinti. Ir ąžuolą teko apgenėti, kad šakos negriautų koplytėlės. Bažnyčios teritorija didelė, apie pusantro hektaro, tad darbų ligi soties. Šienavimas, kita priežiūra. Verkiant reikia atnaujinti ir šventorių juosiančią akmeninę tvorą.
Kunigas R. Venslova klebonauja ir Akmenynų šv. Roko parapijoje. Bažnyčioje su Kalvarijos savivaldybės pagalba pavyko pakeisti grindis, kurios buvo visiškai sutrūnijusios. Ateityje laukia ir daugiau darbų.
– Kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį meldžiamės už gyvus ir mirusius parapijos geradarius. Kviečiame visus prisijungti bendrai maldai, bendriems darbams, – kvietė kun. R. Venslova.
Komentarai nepriimami.