Marijampolės ligoninė praėjusių metų rudenį pasirašė sutartį su organizacija „Savanoriai vaikams“. Ši organizacija įgyvendina iniciatyvą „Niekieno vaikai“, kuria siekiama, kad nė vienas vaikas ligoninėje neliktų vienišas ir gautų jam reikalingą emocinę paramą. Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių gydymo įstaigose tokią misiją įgyvendinantys savanoriai jau žinomi, o Marijampolės ligoninė su šios srities savanoriais susipažino pirmą kartą praėjusį rudenį ir iki šiol tęsia bendradarbiavimą. „Tai pasišventę žmonės, mums atrodė – lyg iš kitos planetos“, – sakė savanorių darbą matę medikai.
Savanorių pagalbos prireikė vėlų vakarą
Marijampolės ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Irma Kopcikienė prisimena, kad apie savanorius, kurie rūpinasi ligoninėje vienais paliktais vaikais, kai jų negali slaugyti nei tėvai, nei artimieji, išgirdo Seime prieš keletą metų surengtoje konferencijoje „Vaikų emocinė gerovė ligoninėse: realybė ir siekiamybė“. Šia konferencija buvo siekiama atkreipti dėmesį ne tik į vaikų emocinę gerovę gydymo įstaigose, bet ir padėti pamatus realiems pokyčiams. Buvo pasirašyta chartija su organizacija „Savanoriai vaikams“ dėl pagalbos teikimo ligoninėse.
Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai rūpinasi vienišais vaikais ligoninėse ir krizių centruose. Savanoriai teikia visą reikiamą emocinį palaikymą: žaidžia, ramina, migdo, nešioja, guodžia, išklauso, padrąsina, moko naujų įgūdžių, palydi į procedūras, su vaikais leidžia laiką ne tik darbo metu, bet ir vakarais bei savaitgaliais, esant poreikiui – ir naktį.
– Savanorius prisiminiau, kai praėjusių metų rudenį, vėlų vakarą, Vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojai į ligoninę atvežė metukų neturinčią mergytę ir penkerių jos broliuką. Broliukas turėjo peršalimo požymių, bet nekarščiavo, jam VTAS greitai surado globėją ir išvežė į šeimą, o mažylė turėjo 39 laipsnius temperatūros, sirgo ausyčių uždegimu, ją turėjome guldyti į ligoninę. Sunerimome, kas bus per naktį prie sergančio vaiko, nes mergaitės negalima buvo palikti vienos. Mažylė buvo nerami, verkė, jai skaudėjo. Ligoniukę reikėjo pagloboti, panešioti, raminti. O skyriuje per naktį budi viena slaugytoja su dvidešimčia sergančių vaikų.
VTAS atstovai paaiškino, kad mergaitės mama neblaivi, todėl vaikai ir paimti iš jos. Be to, tai buvo nebe pirmas kartas, o daugiau artimųjų nėra. Tarnybos darbuotojai žmonių, kurie galėtų per naktį slaugyti vaiką, neturi, o globėja galės ateiti tik ryte kelias valandas pabūti. Tuomet prisiminiau, kad turiu organizacijos „Savanoriai vaikams“ kontaktus ir nusprendžiau pabandyti susisiekti, nors buvo jau vėlus metas, – pasakojo skyriaus vedėja.
Mergytę slaugė kelias dienas ir naktis
Pasak I. Kopcikienės, organizacijos atstovė atsiliepė iš karto, paaiškino, kad Marijampolėje dar neturi savanorių, bet iš pat ryto į ligoninę prisistatys savanorė iš Panevėžio. Naktį su mergaite prabuvo ligoninės slaugytoja, o anksti ryte atvyko savanorė. Ji iš karto rado kontaktą su mažyle, žaidė su ja, nešiojo, globojo, valgydino. Matėme, kad ir mergaitė pamilo globėją, tiesdavo ją pamačiusi rankutes. Ta moteris mažytę slaugė dieną ir naktį, dieną kelioms valandoms ją pakeisdavo budinti globėja. Savanorė su sergančia mergaite ligoninėje išbuvo visą savaitę, kol ši pasveiko ir iškeliavo pas globėją į šeimą.
– Mus stebino šios moters pozityvumas, giedra. Ji niekuo nesiskundė, net po nemiegotos nakties neatrodydavo pavargusi ar kažkuo nepatenkinta, vis rasdavo kuo pasidžiaugti: tai atsiradusiu mažosios ligoniukės apetitu, tai kad ji nebekarščiuoja. Man ta savanoriaujanti moteris atrodė pasišventusi savo misijai, lyg iš kitos planetos. Tokie žmonės – atgaiva sielai, – sakė gydytoja.
Pasak skyriaus vedėjos, savanorės jautrus elgesys su ligone, jai skiriama meilė, teigiamos emocijos davė rezultatų. „Pirminės apžiūros metu man atrodė, kad mergaitės atsilikusi raida, tačiau po savaitės artimo kontakto su globėja, mažylė atsigavo. Ji ne tik, kad pasveiko, bet pagerėjo ir psichomotorinė raida. Matyt, šeimoje mažylei tiesiog trūko mamos dėmesio, ji buvo emociškai apleista, jos širdelė liūdėjo“, – kalbėjo I. Kopcikienė.
Prieš mėnesį vėl sulaukta savanorių pagalbos
Su organizacija „Savanoriai vaikams“ gydytojai vėl teko susidurti prieš mėnesį. Į ligoninę atvežė septynerių mergaitę, sergančią gripu, sunkiai karščiuojančią. Ją globojo garbaus amžiaus senelis ir močiutė, sėdinti ratukuose. Buvo akivaizdu, kad žmonės dėl silpnos sveikatos nepajėgs per naktį būti su mergaite. Ši buvo išsigandusi, nekalbėjo, atrodė, kad jos raida atsilikusi.
– Paskambinome savanoriams. Guldžiau mergaitę devynioliktą valandą, o savanorė iš Kauno ligoninėje jau buvo 21 val. Pasakiau, kad mergaitė serga gripu, moteris gali užsikrėsti, bet prie ligonės ji buvo be kaukės. Savanorė atsakė, kad ir mamos vaikus slaugo nedėvėdamos kaukių, jeigu ir užsikrės, persirgs.
Pasak Vaikų ligų skyriaus vedėjos, vėliau kaunietę savanorę pakeitė organizacijos narė iš Marijampolės. Slaugė tris paras. Rudenį organizacija dar neturėjo Marijampolėje savanorių, kurie galėtų prie vienišų ligonių pabudėti, o prieš mėnesį jau buvo viena savanoriauti pasiruošusi moteris.
– Nežinau, kuo savanorės mergaitę papirko, bet ligoninėje septynmetė tiesiog pražydo, išsiskleidė, jokių raidos sutrikimų nesimatė. Matyt, su mergaite nebuvo užsiimama tiek, kiek reikėtų. Stebėjausi, kaip savanorė moka bendrauti, užimti ligonę. Tai, žiūrėk, kažką karpo, tai klijuoja, tai piešia. Nemačiau, kad būtų padavusi telefoną, kaip kad dažnai daro mamos.
Mergaitė iš ligoninės išvažiavo besišypsanti ir kalbanti, skyriaus vedėjai I. Kopcikienei piešinių pridovanojusi.
Kviečia savanoriauti ir Marijampolės regiono gyventojus
Pasak I. Kopcikienės, puiku, kad yra tokia iniciatyva. Graži, pasiaukojanti veikla, kuri labai reikalinga sergantiems. Savanoriai pasirūpina kad nė vienas vaikas ligoninėje nesijaustų vienišas, išsigandęs. Aukojasi, dalinasi šiluma, nors jiems niekas už tai nemoka.
Emocinę paramą organizacija „Savanoriai vaikams“ teikia vienišiems ligoniams nuo gimimo iki aštuoniolikos metų. Tokiose situacijose dažniausiai atsiduria institucijų globojami vaikai, nes globos namai negali su sergančiu vaiku į ligoninę atsiųsti savo darbuotojo. Taip nutinka ir išgyvenančių krizes šeimų vaikams, bet būna, kad vaikų ligoninėje ištisą parą negali slaugyti ir tvarkingų šeimų tėvai, jeigu jie patys serga ar namuose yra daugiau mažamečių.
Savanorių veiklos nauda tikrai matoma. Tuo neabejoja ir ligoninės personalo darbuotojai, mato ir patys savanoriai.
Internetiniame tinklalapyje „Savanoriai vaikams“ nurodoma, kad iniciatyvoje „Niekieno vaikai“ savanoriauti galima jau šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Palangoje. Laukiama naujų narių. Būtų puiku, kad prisijungtų ir galintys savanoriauti Marijampolėje.
Komentarai nepriimami.