Kasmet gegužę išaušta ypatingas sekmadienis – Motinos diena, atnešanti mamoms švelniausius vaikų jausmus ir dėkingumą. Sunkiai rastum šią dieną mamą, kurios jie neprisimintų, nesvarbu kaip – gėlės žiedu, skambučiu, aplankymu.
„Nuo pat mažens Nerijus buvo mandagus vaikas. Prisimenu, jam gal kokie penkeri metukai, einame gatve ir sveikinasi jis su visais praeiviais. Net aš, suaugusi moteris, nebuvau apie tai susimąsčiusi: su pažįstamais – taip, bet kad reikia sveikintis su nepažįstamais? Mano pačios vaikas to išmokė“, – pasakoja Kalvarijos savivaldybės mero Nerijaus Šidlausko mama Dana Šidlauskienė, medikė, visą gyvenimą dirbusi Kalvarijos ligoninėje.
Paklausta, koks jos sūnus buvo vaikystėje, p. Danutė pirmiausia prabyla apie jo nuoširdumą, jautrumą ir supratingumą. Žinoma, sakė ji, kad kiekvienai mamai jos vaikas yra pats geriausias. Ją iki šiol jaudina sūnaus rūpestingumas, kurį ji patyrė dar tuomet, kai Nerijui buvo gal tik dvylika metų. Mamai teko gydytis ligoninėje. Kai ją išleido namo, grįžusi nustebo: Nerijus buvo prigaudęs žuvų ir jas iškepęs – laukė mamos paruošęs jai pietus.
Kai Nerijus buvo dar visai mažas, kokių metukų ar dvejų, jam nerūpėdavo vaikams įprasti žaislai – mašinytės, meškučiai ar kiškučiai. Tik paduok laikraštį – sėdi sau ramus, varto, žiūrinėja, „skaito“… Kai paaugo, laikraščius pakeitė eilėraščių knygelės. Prieš pradėdamas lankyti mokyklą, berniukas jau mokėjo skaityti, o eilėraštukus mokėjo mintinai.
Paklausta, kokie prisiminimai apie Nerijų iki šiol sukelia šypseną, Danutė atsako iš karto:
– Mažiuką, kokių trejų metų, gražiai parėdžiau ir vedžiausi nufotografuoti. Mums einant parku, jis parkrito – tiesiai į balą.
Visi rūbeliai maknoti, šlapi… Nuėjau į parduotuvę, nupirkau paprastus marškinėlius, kelnytes ir vis tiek nuvedžiau nufotografuoti.
Danutė džiaugiasi, kad Nerijaus vaikystės, jaunystės draugai buvo labai geri, nuoširdūs ir kūrybingi, jų grupelė įdomiai leisdavo laiką. Atskleidžia ir tai, kad vienu metu Nerijus kurdavo eilėraščius. Turbūt „mokėsi“ iš mamos, kurią, kaip anksčiau šių eilučių autorei yra sakęs pats meras, visada prisimena rašančią eiles. Danutė yra išleidusi ir poezijos knygą.
Be abejo, buvę akimirkų, kai mamos širdis virpėjo, ypač matant savo vaiką stadione:
– Nerijus labai mėgo futbolą, žaidė Marijampolės „Sūduvos“ komandoje. Kartą važiavome su vyru į varžybas. Tąkart tai tikrai nenorėjau, kad jis būtų aikštėje – mačiau, kaip futbolininkai griūna, įspiria (aišku, netyčia) vienas kitam, galva kamuolį atmušinėja… O jis vis tiek žaidė, jam sportas buvo labai svarbu. Matyt, tėčio genai.
Paklausta, ar prieš tapdamas meru, sūnus su ja kalbėjosi apie savo planus, mama sako, kad šiuos dalykus Nerijaus šeima pati aptarė ir padarė sprendimus.
– Aš tik pasakiau: „Vaikeli, bus sunku.“
Nors apie savo darbus sūnus su mama daug nekalba, jai, žinoma, tai rūpi. Sako, kad širdimi ji visada šalia.
Ką, jos manymu, Nerijus atsinešė į mero pareigas iš šeimos?
– Darbštumą ir meilę žmogui. Jis visada buvo nuoširdus, nuo mažens skubėdavo padėti žmonėms.
Pokalbis su Kalvarijos savivaldybės mero Nerijaus Šidlausko mama Danute buvo malonus. Beliko tik žavėtis jos turtingu žodynu, mokėjimu pasakoti ir iš dabar jau 46-erių metų sūnaus vaikystės „išlukštenti“ labiausiai jai įstrigusius epizodus. Esame dėkingi už pasidalinimą ir linkime, kad Motinos diena būtų šviesi, jauki ir šilta!
Komentarai nepriimami.