Kalvarijoje – vienintelis Lietuvoje paminklas „Lietuvei Motinai“
Kalvarijos Karališkajame parke vyko paminklo „Lietuvei Motinai“ atidengimo 90-mečio minėjimas, kurį organizavo Sūduvos regiono taryba, Kalvarijos meno ir sporto mokykla, Kalvarijos savivaldybės kultūros centras ir kiti partneriai.

Prie vienintelio Lietuvoje paminklo „Lietuvei Motinai“ susirinkę kalvarijiečiai ir svečiai išklausė renginio iniciatoriaus bei vieno iš organizatorių – Gintaro Skamaročiaus trumpo pranešimo „Dievų Motina Letuva (Leta) – pagarbos motinystei ir gimstamumui priešistorė“.
Paminklo istoriją atskleidęs istorikas Algimantas Babeckas pastebėjo, kad daug iškentėjusi lietuvių tauta išsaugojo kalbą, religiją, papročius, tradicijas ir esmines vertybes. Pagarba motinai – viena iš tų vertybių.
„Oficiali motinų pagerbimo diena mūsų šalyje pradėta švęsti 1928 m. gegužės mėnesį, kuris laikomas Šv. Mergelės Marijos, visų katalikų motinos, mėnesiu, – sakė A. Babeckas. – Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu šventė labai populiarinta: įmonės pagerbdavo savo darbuotojas, tradiciją sveikinti motinas ugdė mokyklos, šventes motinoms pagerbti kaimuose ir miesteliuose rengė tautinės organizacijos.“
1933–1935 m. buvo reikšmingi Kalvarijai: parkas pavadintas Prezidento Antano Smetonos vardu, klebonu paskirtas didelis reformatorius Mykolas Krupavičius, atliktas tilto per Šešupę kapitalinis remontas. Tautinio jaunimo organizacijos „Jaunoji Lietuva“ Kalvarijos skyrius, vadovaujamas Juozo Kubiliaus, nutarė pastatyti paminklą, skirtą motinoms. Paminklo projektą parengė Kauno meno mokyklos mokinys kalvarijietis Jonas Račyla, o pagamino akmentašys Petrauskas. Lėšas statybai jaunalietuviai rinko įvairių švenčių metu.
1935 m. gegužės 5 d. A. Smetonos parke atidengtas paminklas „Lietuvei Motinai“. Jam vieta parinkta netoli Šešupės, prie pėsčiųjų tilto, nes centriniame parko take jau buvo 1928 m. pastatytas Laisvės paminklas. Jaunalietuvių pastangomis buvo gražiai sutvarkyta parko aplinka, apsodinta akacijomis. Iškilmėse dalyvavo apie tūkstantis žmonių.
„Po karo sovietų ideologijos ir propagandos lavina kirto per tautos vertybes: istoriją, tikėjimą, tautos pagrindą – šeimą, – paminklo „Lietuvei Motinai“ atidengimo 90-mečio minėjime kalbėjo A. Babeckas. – Motinos dienos neliko, ją pakeitė Moters diena – kovo 8-oji. Daugelis Motinos dienos šventimo tradicijos net nežinojo, nebent prisimindavo tik vyresnieji, kaip sakoma, Smetonos laikų žmonės, kunigai ją paminėdavo bažnyčiose. 1950 m. Kalvarijos parke buvę paminklai nugriauti, apdaužyti ir užkasti. Kad Laisvės paminklas neįtiko sovietams, tai suprantama, bet kuo neįtiko paminklas Motinai?“
Prasidėjus Atgimimui, 1988 m. rugsėjo 15 d. Kalvarijoje įsikūrė Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio grupė. Pradėta ieškoti sovietmečiu nugriautų paminklų. Bronius Jungaitis ir Jonas Kazys Dzirmeika surado juos užkastus tame pačiame parke ir rūpinosi restauravimu, atstatymu. Jiems talkino Antanas Kružikas, Alfonsas Juščius, Sigitas Mičiulis ir kt.
1989 m. gegužės 7 d. Karališkajame parke paminklas „Lietuvei Motinai“ atstatytas pagal Aldonos Mikulskienės sukurtą kopiją.
„Paminklą puošiantys tris originalius rutulius išsaugojo Vincas Brilius, o kiti naujai pagaminti, – pastebėjo istorikas. – Čia pat yra nugriauto paminklo likučiai. Paaukotomis lėšomis ir savo darbu prisidėjo daugelis kalvarijiečių. Paminklo atidengimas Kalvarijoje buvo didžiulė šventė. Tą sekmadienį po Šv. Mišių eisena su trispalvėmis vėliavomis ir tautiniais simboliais nuo bažnyčios atėjo prie paminklo. Jaudinančią kalbą pasakė Edmundas Venslova. Jis perskaitė ir savo sukurtą eilėraštį „Motinai“. Tai buvo pirmasis toks renginys Kalvarijoje tebesant sovietų okupacijai.“
Liepos 16 d. aikštėje prie bažnyčios savo vietą surado ir Laisvės paminklas, o rugpjūtį kalvarijiečiai jau vyko į „Baltijos kelią“, vedusį į taikų mūsų valstybės atkūrimą. 1990 m. Motinos dienai buvo grąžintas tautinės šventės statusas.
Paminklo „Lietuvei Motinai“ atidengimo 90-mečio minėjime skambėjo Kalvarijos meno ir sporto mokyklos kanklininkių, vadovaujamų mokytojos Reginos Mačiulskienė, muzikiniai kūriniai. Renginį vedė Kamilė Volungevičiūtė.

Komentarai nepriimami.