Marijampoliečiai Linas Paknys ir Andrius Papečkys neseniai dalyvavo triatlono varžybose Italijoje, šalia Venecijos esančiame Jesolo mieste. Tai nestebintų, jei šie vyriškiai būtų sportininkai, bet jie – mėgėjai, metę iššūkius pirmiausia sau. Alinančiose IRONMAN („Geležinio žmogaus“) varžybose jie nuplaukė 1,9 km, dviračiu nuvažiavo 90 km ir nubėgo 21,1 km.
Viskas prasidėjo nuo kopimo į Monblaną
Šių triatlono varžybų pavadinime „IRONMAN 70.3 Venice-Jesolo“ skaičius reiškia, kad trasoje plaukiant, bėgant ir važiuojant dviračiu įveikta 70,3 mylios (113 kilometrų). Panašios varžybos vyksta ir kitose pasaulio šalyse, sportininkai varžosi įvairiose kategorijose ir atskyriuose. Marijampoliečiams tai buvo galimybė išbandyti save, nes jau prieš metus jie buvo nusprendę dalyvauti šiose varžybose.
– Tai – jau ne pirmas mūsų iššūkis, kurį įveikėme. Andrius – tarsi idėjų generatorius, jis pasiūlo, tada apsvarstome ir imamės įgyvendinti. Viskas prasidėjo 2020 metais, kai žinomas kelionių entuziastas marijampolietis Algimantas Vasiliauskas pirtelėje papasakojo apie Monblaną, aukščiausią kalną Europos Sąjungoje, Alpėse, į kurį daug kas bando įkopti. Užsidegėme ta idėja ir ją įgyvendinome, – „Suvalkiečiui“ pasakojo L. Paknys.
Įveikę pirmąjį iššūkį, marijampoliečiai svarstė, koks būtų kitas? Abu jie – aistringi buriuotojai, šiuo sportu užsiimantys nemažai metų, tad ryžosi buriniu laivu „Ambersail-2“ įveikti Atlanto vandenyną iš Šv. Martyno salos Karibų jūroje į La Korunja uostą Ispanijoje. Po to marijampoliečiai dar įveikė olimpinę maratono trasą Italijos sostinėje Romoje, o pernai Maljorkoje dalyvavo triatlono olimpinėje trasoje, kurioje reikėjo nuplaukti 1,5 km, dviračiu nuvažiuoti 40 km ir nubėgti 10 kilometrų.
Triatlono varžyboms ruošėsi visus metus
– Kai pernai įveikėme trasą Maljorkoje, kilo mintis, kad kitas iššūkis galėtų būti IRONMAN varžybos Italijoje. Apie jas jau buvome girdėję ir anksčiau, mums tiko data – gegužės mėnuo, nes buvo galima per žiemą varžyboms pasiruošti. Tad jau prieš metus apsisprendėme ir neseniai pavyko įgyvendinti šį sumanymą, – pasakojo A. Papečkys.
Paklausti, kaip ruošėsi varžyboms, vyrai sakė, kad buvo svarbu palaikyti fizinę formą, užsiimti būtent plaukimu, bėgimu ir važiavimu dviračiu. Tad iki Naujųjų metų treniravosi savarankiškai, stiprino pasirengimą, o šių metų pradžioje ėmėsi tikslingų treniruočių, susirado programas, skirtas pasiruošti būtent tokioms triatlono trasoms, A. Papečkys į pagalbą pasitelkė panevėžietį plaukimo trenerį, kuris yra Marijampolės triatlono draugijos narys.
Varžybose iš viso dalyvavo beveik trys tūkstančiai žmonių iš įvairių pasaulio šalių, tarp jų dešimt buvo iš Lietuvos. Marijampoliečius pastebėdavo iš tolo, nes jie buvo pasipuošę gražia apranga su trispalve ir Marijampolės miesto herbu. Ne vienas dalyvis norėjo su jais nusifotografuoti. Varžybose rungtyniauta keliuose etapuose, skirtinguose lygiuose. L. Paknys visą trasą įveikė per 5:33:31 val., A. Papečkys pasiekė labai panašų rezultatą.
Pasirodė geriau nei tikėjosi
Šie marijampoliečių pasiekti rezultatai yra maždaug turnyrinės lentelės viduryje. Buvo keli šimtai dalyvių, kurie trasos neįveikė, geriausio sportininko iš Graikijos rezultatas buvo 3:31:01 val., paskutinieji 113 km įveikusieji dalyviai tam sugaišo daugiau kaip 8 valandas.
– Man geriau sekasi važiuoti dviračiu, Andrius greičiau plaukia ir bėga. Dviračių pedalus mes esame mynę nemažai, ir Austrijos kalnuose 160 kilometrų įveikę. Pats šio triatlono rezultatas mums nebuvo labai svarbus, aukštų vietų ir nesitikėjome, nes svarbiausia buvo nugalėti save, norėjosi trasoje sugaišti ne daugiau kaip 6 valandas. Šį norą viršijome beveik pusvalandžiu, – džiaugėsi L. Paknys.
Iš varžybų Italijoje vyrai parsivežė daugybę įspūdžių, juos palaikė ir ten atvykę šeimų nariai bei draugai, kurių šūksnius vyrai ne kartą girdėjo trasoje. A. Papečkys sakė, kad jam sunkiausia buvo plaukti, nes vandenyje būna šimtai plaukikų, juos sunku aplenkti, reikia saugotis bangų, srovių. L. Pakniui sunkiausia buvo bėgimo trasa – jėgų po pirmųjų rungtynių jau būna likę mažai.
Paklausti, kas taip traukia dalyvauti tokiose varginančiose varžybose, kurios dar yra ir finansinė našta, nes vien dalyvio mokestis siekia 320 eurų, abu pašnekovai tvirtino, jog pirmiausia tai noras išbandyti save, pats pasiruošimo procesas, kai turi tikslą ir kryptingai jo sieki. „Kai artėjo varžybos, treniruotės buvo privalomos, niekas joms negalėjo sutrukdyti, nes tiesiog nebuvo kito pasirinkimo. Anksčiau net negalėdavau įsivaizduoti, kad kas savaitę nuplauksiu bent 10 kilometrų. Šiose varžybose dalyvavo ir vyresni žmonės, nes amžius neribojamas, tik reikėjo turėti sveikatos pažymėjimą“, – pasakojo L. Paknys.
Neabejoja, kad laukia nauji iššūkiai
Vyrai iki šiol nepamiršo to nuostabaus jausmo, kai kirto finišo juostelę ir pasiekė savo tikslą. Pasak jų, adrenalino buvo labai daug. Jie pateko į artimųjų glėbius, išgyvenimai buvo sunkiai nusakomi žodžiais.
– Man buvo labai smagu dėl to, kad ten buvę mūsų vaikai mus pamatė, įsitikino, jog visas pasiruošimo vargas buvo ne veltui, nėra neįmanomų dalykų, jų tėčiai, dar prieš kelerius metus nei daug plaukę, nei daug bėgioję, dabar tai padarė. Tai tik įrodo, kad sportui amžiaus ribų nėra, kad ir plaukti, ir važiuoti dviračiu atitinkamas distancijas gali bet kada, – sakė A. Papečkys.
Kas toliau, kokie nauji iššūkiai laukia? Vyrai mano, kad IRONMAN dar kartą nebandys dalyvauti, ieškos kitų naujų iššūkių, apie kuriuos jau galvoja. Įvairių variantų yra daug, be tų iššūkių jie jau neišsivers, bet specialiai kažko labai neieško, viskas atsitinka tarsi savaime, palaipsniui. Tad galime neabejoti, kad dar išgirsime apie šių dviejų marijampoliečių mėgėjų naujus tikslus ir jų įveikimo rezultatus.
Komentarai nepriimami.