Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) paskelbta žinia, kad ateinantys mokslo metai bus trumpesni, sulaukė švietimo bendruomenės palaikymo. Aišku, yra nuomonių, kad savaite sutrumpėję mokslo metai problemos neišspręs – beveik visą birželį vykstantys egzaminai ir pamokos mokyklose sukelia chaosą, normalus ugdymas neįmanomas. Bet dauguma sako, kad geriau toks sprendimas, negu jokio.
„Suvalkiečio“ žurnalistė domėjosi, kaip ministerijos siūlymą sutrumpinti savaite mokslo metus vertina mokymo įstaigų vadovai, tėvai, politikai.
Siekiama išvengti birželio chaoso
ŠMSM pranešė, kad ateinantys mokslo metai 5–10 klasių mokiniams baigsis savaite anksčiau. Atostogauti jie išeis birželio 15 dieną, o ne 20-ąją, kaip šiemet. Taip nuspręsta po diskusijų su švietimo bendruomene, atsižvelgus į gautus siūlymus. „Siekiame išspręsti labai opią visai švietimo bendruomenei problemą dėl birželį mokyklose tvyrančio chaoso – negalime to palikti ant mokyklų administracijų ir mokytojų pečių.
Iš mokinių, profesinių sąjungų atstovų nuolat girdime, kad daugumoje mokyklų ugdymas birželį vyksta nekokybiškai. Mokytojams tuo laiku tenka dvigubas krūvis, nes dalis kolegų įsidarbina egzaminų vertintojais, mokyklose sunku sureguliuoti ir mokinių srautus. Todėl priimtas sprendimas ugdymo procesą trumpinti ir dėti daugiau pastangų gerinti mokymo ir mokymosi sąlygas. Juolab kad ugdymo trukmės pailginimas nepagerino mokinių pasiekimų, kaip buvo tikėtasi“, – sakė ministrė Raminta Popovienė.
Savaite trumpesni mokslo metai numatyti ministrės patvirtintuose 2025–2026 mokslo metų ir 2026–2027 mokslo metų bendruosiuose ugdymo planuose. Pradinių klasių ir III–IV gimnazijos klasių mokiniai mokslo metus baigs tokiu pat laiku, kaip ir dabar.
ŠMSM sako, kad „sutaupyta“ savaitė 5–10 kl. bus pridedama prie pamokų, skirtų konsultacijoms, jos bus paskirstytos per visus mokslo metus. Pedagogų darbo krūvis ir nuo jo priklausantis darbo užmokestis neturi keistis.
Mokslo metų trumpinimo iniciatyvą iškėlė mokytojų profesinės sąjungos. ŠMSM atsiliepė į siūlymą ir atliko duomenų tyrimą, kuris parodė, kad 2018 metais pailginus mokslo metus iki dabar mokinių pasiekimai nepagerėjo, išliko panašūs, tačiau pablogėjo mokinių emocinė sveikata.
Mokslo metai gali būti dar savaite trumpesni
Marijampolės „Ryto“ progimnazijos direktorius Vladas Klasavičius teigiamai vertina ministerijos sprendimą trumpinti mokslo metus.
„Birželį ugdymas iš esmės mokyklose būna formalus, vyksta mokinių užimtumas, bet ne ugdymas. Tėvams, kurie neturi galimybių vaikų išleisti į stovyklas, pas senelius į kaimą, toks užimtumas gerai, bet tai neturi būti daroma ugdymo vardu. Mokinių užimtumą turėtų spręsti Savivaldybė, organizuoti stovyklas, renginius, kitus užsiėmimus“, – kalbėjo progimnazijos vadovas.
V. Klasavičiaus teigimu, mokymas birželį sudėtingiausias gimnazijoms. Dešimtokų žinių patikrinimas, vienuoliktokų ir abiturientų egzaminai. Didžiuliai krūviai. „Mokykloje, kai vyksta dvyliktokams egzaminas, negalima vesti pamokų, turi būti tuščia, pašalinis asmuo negali įeiti. O gimnazijose egzaminas po egzamino vyksta. Tad koks dar ugdymas ten gali būti? Reikia daugybės mokytojų, jie išeina į egzaminus, kiekviena mokykla deleguoja į egzaminą mokytojus. Tarkime, mes deleguojame šešis, tad jų pamokas reikia užimti. Iš karto – chaosas.“
Direktoriaus įsitikinimu, savaite sutrumpinus mokslo metus mokiniai tikrai išmoks ne mažiau, nepraras sukauptų žinių. „O teiginiai, kad mes mažiausiai mokomės, nėra pagrįsti. Taip, gal kitose šalyse pamokos ir ilgesnės, bet moksleiviai turi daugiau atostogų. Ir dėl kito aspekto – esą Lietuva atsilieka nuo kitų šalių pagal mokinių rezultatus – tikrai taip nėra.
Galbūt lemia testų parinkimo metodika. Be to, dabartiniai Lietuvos rezultatai nėra blogi. Ir tikrai ne mokymas birželį turi šiems rezultatams įtakos“, – sakė V. Klasavičius.
Paklaustas, ar viena savaitė išspręs problemas, kurios iškyla prasidėjus egzaminų sesijai, direktorius sakė, kad Vyriausybė žengė atsargų žingsnį, matyt, iš karto pabijojo trumpinti labai matomai. „Manau, kad dar kokia savaite mokslo metai galėtų būti trumpesni. Bet geriau atsargus žingsnis, negu jokio. Praeis metai ar dveji, paanalizuos, kad niekas nepasikeitė, ir nuspręs, kad galima dar savaitę trumpinti“, – kalbėjo direktorius.
Švietimo, mokslo ir ministerijos sprendimą palaiko
Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos direktorė Edita Miklovienė sako, gerai, kad trumpėja mokslo metai, nes su dabartine egzaminų sistema birželį visoms mokykloms būna labai dideli krūviai, mokytojus privalu išleisti į brandos egzaminų vykdymą, tuomet neturima specialistų, kurie galėtų vesti pamokas, nėra užtikrinama ugdymo kokybė.
„Ta savaitė užimama įvairiais projektais, kitais užsiėmimais, nors ir jiems organizuoti trūksta mokytojų. Gaunasi chaosas, užtęstas laikas, o protingai susidėliojus visą ugdymo procesą, pamokas, galima kuo puikiausiai įgyvendinti visą ugdymo turinį ir be prailgintos vienos savaitės“, – įsitikinusi mokymo įstaigos vadovė.
Be to, pasak E. Miklovienės, kyla ir kita problema. Birželį dažniausiai būna karšta, oro sąlygos nepalankios mokytis, ne visose gimnazijos klasėse yra kondicionavimo sistemos, kurios užtikrintų higienos normas ir reikalingą temperatūrą. Tokiomis sąlygomis mokiniams mokytis sunku, tai tampa dar vienu papildomu rūpesčiu mokyklų administracijoms.
„Todėl manau, kad mokslo metų trumpinimas nieko nepablogina, gal reikėtų galvoti apie platesnes užimtumo veiklas per vasarą vaikams“, – sakė direktorė. Mokyklos vadovės įsitikinimu, į ugdymo procesą sugrįžus rugsėjo 1-ąją, pakanka laiko įgyvendinti ugdymo turinį, tikrai spėjama per tas 36 savaites, nereikia visą birželį mokytis.
„Tokios egzaminų sesijos, kaip šiemet, dar nebuvo“
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos direktorius Vilhelmas Petkevičius, „Suvalkiečio“ pakalbintas egzaminų išvakarėse, buvo susirūpinęs. „Gyvename egzaminų nuotaikomis, penktadienį jau pirmasis egzaminas vienuoliktokams, – sakė gimnazijos vadovas. – Ir taip visą birželį. Ministerijos sprendimo sutrumpinti mokslo metus savaite, nevertinu nei teigiamai, nei neigiamai. Savaitė nelabai padės išspręsti sunkumus, iškylančius gimnazijoms dėl egzaminų ir tuo pat metu vykstančio ugdymo proceso. Gal kažkiek, bet jeigu egzaminų sesija išsidėstys taip, kaip šiais metais, tai naudos nebus. Tokios egzaminų sesijos, kaip šiemet, dar nebuvo, bet tikimės, kad išgyvensime.“
V. Petkevičiaus teigimu, ilgi mokslo metai trukdo organizuoti egzaminus. Vykstant valstybiniams brandos egzaminams, gimnazijoje privalo būti ideali tyla, tvarka, mokytojai būna užimti kaip egzaminų vykdytojai. Ir tuomet išsikreipia ugdymo procesas, nėra toks, kaip įprastai. „Tarkime, pas mus šią egzaminų sesiją kai kuriomis dienomis vyks po du egzaminus, tuomet užimta būna beveik visa gimnazija, tad kaip tą ugdymo procesą vykdyti kitose klasėse?“ – retoriškai klausė direktorius.
Tėvų nuomonės išsiskyrė
Dešimtoko mama Erika sakė, kad mokymasis visą birželį nei jai, nei sūnui problemų nekėlė. Priešingai, vaikas užimtas, mamai ramiau žinant, kad jis laikosi įprastos dienotvarkės. Ir pats sūnus nesiskųsdavo. Sakydavo, kad pamokos lengvesnės, mokytojai neberašo pažymių, nežymi, jeigu kas neateina į pamokas, trimestro ir pusmečio rezultatai jau būna susumuoti.
Eglė, kurios dukra aštuntokė, priešingos nuomonės. Mamai dirbtinai ištęsti mokslo metai atrodo nereikalingas krūvis. Mokyklose vaikai tą savaitę jau nesimoko, tik tiek, kad turi atvykti į pamokas ir išbūti kažkokią jų dalį. Važinėjant iš priemiesčio tai – bereikalingas rūpestis. Vargas ir vaikui, ir tėvams. Tuščiai leidžiamą laiką jis galėtų panaudoti poilsiui ar kitai veiklai.
Ministerijos sprendimą trumpinti mokslo metus teigiamai vertino ir Seimo nariai Karolis Podolskis bei Tadas Prajara.
– Pagaliau išgirsti švietimo bendruomenės lūkesčiai dėl egzaminų sesijos laikotarpio, kurį šiuo metu drąsiai galima vadinti chaotišku. Šis chaosas gulė ant mokyklų administracijų ir mokytojų pečių, mokiniai ir pedagogai patiria didelį stresą, o egzaminų metu jaunesni mokiniai neturi galimybės gauti kokybiško ugdymo. Ugdymo pailginimas nepagerino mokinių pasiekimų, kaip buvo tikėtasi“, – feisbuke rašė K. Podolskis.
„Vasara grįžta savaite anksčiau! Nuo 2025–2026 mokslo metų 5–10 klasių mokiniai mokslo metus baigs birželio 15 d. o ne 20 d. Tai ne pokštas – tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimas po rimtų diskusijų su švietimo bendruomene!“, – sprendimą sveikino Seimo narys T. Prajara.
Komentarai nepriimami.