Apdovanoti ryškiausių darbų autoriai –tarp jų ir marijampolietis
Birželio 5 d. Sapiegų rūmuose Vilniuje vyko tradiciniai kasmetiniai Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) organizuojami geriausių muzikologijos darbų konkurso apdovanojimai, kurių metu paskelbti ir apdovanoti ryškiausių 2024 m. muzikologijos darbų autoriai. Laureatams įteiktos Vytauto Landsbergio, Onos Narbutienės ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijos.

„Pradiniame sąraše šiemet turėjome net 25 pozicijas: nuo solidžių mokslinių monografijų iki grožinių biografinių apybraižų ir net komiksų! Skaitėme, gilinomės, diskutavome – galima sakyti, porai mėnesių buvome įkūrę slaptą muzikologinių knygų skaitymo draugiją, kurios atmosferą ir intensyvumą linkėčiau patirti kiekvienam kolegai“, – sakė vertinimo komisijos pirmininkė, muzikologė Eglė Gudžinskaitė.
Konkursui pateiktus darbus vertina dešimties ekspertų komisija, sudaryta iš kompetentingų Lietuvos muzikologų, kompozitorių, atlikėjų, kitų sričių menininkų ir mokslininkų. Vertinant darbus, atsižvelgiama į darbų originalumą, reikšmę, tarptautiškumą, tarpdalykiškumą, inovatyvumą, aktualumą, sklaidos rezonansą.
Onos Narbutienės premija skirta a. a. Rūtai Žarskienei už skambią folklorinės ir istorinės atminties refleksiją knygoje „Pučiamųjų instrumentų ansambliai ir orkestrai tradicinėje Lietuvos kultūroje“ (leidybai parengė Austė Nakienė). Vytauto Landsbergio premija skirta Juditai Žukienei, Gabrieliui Simui Sapiegai ir Eglei Šeduikytei-Korienei už sklandžią ištakų ir įtakų santaką Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išleistoje monografijoje „Valstybinė muzikos mokykla Kaune (1920–1933)“.

Lietuvos kompozitorių sąjungos premija įteikta marijampoliečiui Gintui Kraptavičiui už atvirą ir žaismingą eksperimentinės lietuvių muzikos epochos dokumentavimą knygoje „Žaidimai, arba Lietuvos eksperimentinės muzikos fragmentai“. Muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė atkreipė dėmesį, kad ši premija skirta tuo pačiu ir „už drąsą žaisti gyvenime ir kūryboje, už atvirumą ir nepagražintą autoportretą, už užfiksuotus praėjusio laiko pėdsakus, už ansambliškumą (pristatant ne tik autoriaus, bet ir kitų tuo metu veikusių kūrybinius nuotykius), galiausiai – už pirminių šaltinių išsaugojimą ir taiklumą jais operuojant“.
Pagal Lietuvos kompozitorių sąjungos informaciją
Komentarai nepriimami.