Šienapjūtės laikotarpiu kiekvienais metais žūsta tūkstančiai stirnų jauniklių. Prieš pradėdami pjauti žolę, kai kurie ūkininkai pasitelkia išmaniąsias technologijas – dronus su termokameromis. Taip pastebimi ir į saugesnę vietą perkeliami pievose pasislėpę laukiniai gyvūnai. Vis dėlto ne visada pavyksta tai padaryti – pasitaiko nemažai atvejų, kai jaunikliai žūsta po traktoriaus ratais.
Stirnos aukštoje žolėje slepia jauniklius nuo plėšrūnų
Miškų, krūmynų ir laukų gyventojos poruojasi rugpjūčio-spalio mėnesiais. Jų nėštumas trunka nuo 6 iki 10 mėnesių, todėl vasaros pradžioje galima sutikti vis daugiau stirnų jauniklių.
Šių laukinių gyvūnų žūtys pievų šienavimo metu yra žinoma problema, apie kurią Aplinkos ministerijai dažnai praneša ūkininkai, medžiotojai ir gamtosaugininkai. „Jaunikliai, ypač stirniukai, pirmosiomis gyvenimo savaitėmis instinktyviai slepiasi aukštoje žolėje ir nejuda net grėsmės akivaizdoje, todėl pievų šienavimo laikotarpiu jie tampa ypač pažeidžiami“, – sako Aplinkos ministerijos specialistai.
Anot Šleinių medžiotojų būrelio vadovo Valdo Pauliukonio, tie, kurie pjovė laukus gegužę, didelių bėdų nesukėlė, bet šienavimas dabar gali turėti pasekmių. „Žolė jau didelė, įaugusi, stirniukai iš jos neišbėga“, – teigia jis.
– Man asmeniškai neteko susidurti su tokia situacija, bet, kalbantis su ūkininkų bendruomenės nariais, girdžiu, kad pasitaiko tokių atvejų. Stirniukus ir šerniukus sutinka dažniau nei, pavyzdžiui, zuikius, – komentuoja Vilkaviškio rajono ūkininkas Artūras Vakarinas.
Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas, aiškina, kad tai problema, kurios statistikos tikėtis yra sunku. „Žinome, kad tokie atvejai nutinka dažnai, bet nepriversime ūkininkų užregistruoti, – nurodo jis. – Versti registruoti ir nereikia, bet svarbu apie tai kalbėti, kad būtų išvengta kiek įmanoma daugiau tokių situacijų. L. Jonausko teigimu, šiais laikais yra technologijų ir būdų, kaip galima sumažinti žalą laukinei gamtai.
Gyvūnai turi būti aptinkami ir saugiai išnešami iš lauko
Pats paprasčiausias būdas, kaip būtų galima užkardyti tokius nelaimingus atvejus – fiziškai apeiti lauką prieš pradedant šienauti. „Šis būdas nieko nekainuoja, bet tinka labiau mažesnių laukų savininkams“, – prideda aplinkosaugininkas. Pasak jo, į pagalbą galima pasitelkti ir šunis, tačiau jie taip pat turi būti tinkamai paruošti šiam darbui, kad neužpultų ir nesudraskytų laukinių gyvūnų.
Medžiotojas V. Pauliukonis pabrėžia, kad stirniukus reikia išvyti, jų negalima paimti ir išnešti, nes stirna užuos ant jauniklio kitą kvapą ir jo nebepriims, tada jis bus pasmerktas žūti.
Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, gyvūnus iš šienaujamų pievų efektyviai išvaiko ir prie šienapjovių įrengtos pačios paprasčiausios atbaidančios priemonės: prieš pjovimo įrenginį arba gretimoje pradalgėje žole velkamos grandinės, virvės. „Kuo toliau nuo pjovimo įrenginio bus velkama grandinė ar virvė, tuo geriau, nes iš guolio pašokęs žvėrelis spės išvengti žūties, todėl rekomenduojama, kad atstumas tarp baidymo įrenginio ir šienapjovės dalgio turėtų būti ne mažesnis kaip du metrai.“, – priduria specialistai.
– Šienavimas turėtų vykti ne iš pakraščių link centro, o labiau nuo centro, kad gyvūnai, išgirdę traktorių, galėtų saugiai pabėgti. Aišku, būna atvejų, kai jaunikliai per maži, dėl to negali pasitraukti ir lieka gulėti žolėje, – antrina L. Jonauskas. Tokiais atvejais naudojamos moderniosios technologijos – dronai su termokameromis. Anot specialisto, ši technologija vis dažniau taikoma Europoje: paryčiais, kai yra didesnis kontrastas, dronas skrenda aplink teritoriją ir ryto rasos žolėje aptinka gyvūnus.
Stirniukų likimas – žmonių ir technologijų rankose
Ne visi ūkininkai gali įsigyti dronus su termovizoriais, kurie padėtų išvengti stirniukų žūčių, tačiau Ministerija kol kas taip pat nesvarsto galimybės skirti paramą saugumo priemonėms įsigyti. „Šiuo metu tiesioginių subsidijų dronų įsigijimui iš Aplinkos ministerijos nėra“, – atsako institucija.
– Medžiotojai nori bendradarbiauti su ūkininkais ir padėti. Būtų naudinga, kad bent vieną droną su termovizoriais Ministerija skirtų rajono medžiotojų sąjungai. Žinoma, jie brangūs, reikia mokėti valdyti, bet, jei nėra vėjo ir lietaus, ši priemonė suteikia didelį efektą ir pagalbą, – dalijasi Šleinių medžiotojų būrelio vadovas Valdas Pauliukonis.
L. Jonausko teigimu, visada galima svarstyti finansinę paramą, bet ir be jos daugelis ūkininkų atsakingai žvelgia į šią problemą ir supranta, kad jų laukas nėra tik pramoninis, tai yra gamta, kuria reikia rūpintis ir nedaryti žalos. „Jeigu būtų galimybė suteikti tokią paramą – aš šį sprendimą palaikyčiau. Dronai su termovizoriais nėra itin brangios technologijos, manau, kad ir taip galima kooperuotis bei naudoti juos ne individualiai, o komandose“, – sako aplinkosaugininkas.
Specialistui antrina ir A. Vakarinas: „Su dronais viskas gerai, bet, manau, kad dažnas ūkininkas, kuris myli ir rūpinasi gamta, yra nusipirkęs priemones, kuriomis galėtų ją apsaugoti nuo tokių nelaimingų atvejų. Ūkininkų bendruomenės švietimas šia tema tikrai galėtų padėti.“
Šiuo metu Ministerija daugiausiai dėmesio skiria švietimui ir prevencijai – skatinama ūkininkus planuoti šienavimą atidžiai, pradėti pjauti nuo lauko vidurio link kraštų, informuoti vietos bendruomenes, o jei įmanoma – bendradarbiauti su savanoriais, medžiotojų būreliais ar gyvūnų apsaugos iniciatyvomis.
Komentarai nepriimami.