Dienomis – skaičiuoklės, finansų ataskaitos ir Informacinių technologijų (IT) projektų valdymas gamybinėje įmonėje, o vakarais ir savaitgaliais – standartinių šokių treniruotės ir dalyvavimas varžybose. Taip, tarp skaičių ir šokių ritmo, sukasi profesionalaus standartinių šokių šokėjo Edgaro BALTARAGIO gyvenimas.
Gyvenimas, kurį lydi ne tik kasdienė rutina darbe, alinančios treniruotės, bet ir saldžios pergalės. Štai neseniai, antrus metus iš eilės, kartu su šokių ir gyvenimo partnere Indre Baltarage iškovotas bronzos medalis Pasaulio sportinių šokių federacijos profesionalų lygos standartinių šokių pasaulio čempionate. Praėjusiais metais pora tapo ir Europos vicečempionais. Kaip šokėjui pavyksta suderinti skirtingas veiklas, kokia jo kasdienybė ir kokie keliai jį atvedė tiek į finansų, tiek į šokio pasaulius?
Šoka nuo pirmos klasės
E. Baltaragio kelias į šokių pasaulį prasidėjo netikėtai, atsitiktinumo dėka. Nors jo tėvai buvo šokių treneriai, pats berniukas šokti nenorėjo. „Jie vis klausdavo: „Edgarai, ar tu šoksi?“. Ir, kai man buvo 5–6 metai, visuomet tardavau griežtą „ne“, – prisimena šokėjas.
Tačiau viskas pasikeitė pirmoje klasėje, kai į mokyklą atėjo šokių trenerė, kviesdama vaikus į šokių būrelį. „Paklausus, kas norės jį lankyti, žiūriu: visi mano draugai kelia ranką, ir visos mergaitės kelia ranką. Tai ir aš pakėliau ranką – kartu su visais“, – juokdamasis pasakoja Edgaras. Beje, galiausiai į šokių užsiėmimą nuėjo tik klasės mergaitės ir jis – vienintelis berniukas.
Po kelių mėnesių mama pasmalsavo, kaip sūnui sekasi būrelyje. „Pamatę, kad man tikrai patinka šokti ir sekasi neblogai, tėvai pakvietė šokti pas save, jau sportiniu lygmeniu. Taip ir šoku jau 27 metus“, – skaičiuoja E. Baltaragis.
Edgaras kartu su partnere ir žmona Indre šoka standartinius šokius: lėta valsą, tango, Vienos valsą, fokstrotą ir kvikstepą. Šio tipo šokių išskirtinumas – visi judesiai vyksta poroje, nepaleidžiant vienas kito ir išlaikant atitinkamą laikyseną.
Pora, prieš keletą metų perėjusi iš mėgėjų į profesionalų diviziją, treniruojasi ant parketo 6–7 kartus per savaitę, vakarais, o į varžybas vyksta kartą per mėnesį ar du. Tačiau užsienio šalių pažinti paprastai nespėja. „Pamatome tik oro uostą, viešbutį ir salę, kurioje vyksta varžybos. Galbūt kartais norisi pasižvalgyti ilgiau, tačiau laukia įsipareigojimai Lietuvoje, iš kurių svarbiausias – darbas“, – pasakoja vyras.
Ne tik sportinės aukštumos, bet ir karjeros pasiekimai
E. Baltaragis dirba Marijampolėje įsikūrusioje automobilių komponentus garsiems pasaulio automobilių gamintojams, tokiems kaip „Audi“, „Volkswagen“ ir „Renault“, kaldinančioje įmonėje „CIE LT Forge“. 2018 m. finansų analitiku pradėjęs dirbti Edgaras prieš trejus metus pakilo iki vyresniojo finansų analitiko pareigų. Be to, jo atsakomybė apima ne tik finansinę veiklą, bet ir IT projektų koordinavimą.
„Patinka įmonė, jos vertybės, lankstumas. Džiugu, kad gerbia mane, vertina idėjas, suteikia galimybę jas įgyvendinti. Nors dirbu jau septynerius metus, bet vis dar neatsibosta, nes atsiranda naujų projektų. Pavyzdžiui, neseniai baigėme įmonės procesų skaitmenizavimo projektą, jį koordinavau“, – pasakoja finansų analitikas.
Nors E. Baltaragis gyvena ir treniruojasi Kaune, tai netrukdo dirbti Marijampolėje įsikūrusioje gamykloje: „Dažniausiai dirbu nuotoliu, šiuolaikinės technologijos tai puikiai leidžia. Tačiau bent kartą per savaitę atvykstu į gamyklą Marijampolėje, kad nepamesčiau įmonės pulso.“
Paklaustas, ar sunku derinti profesinę karjerą ir profesionalų sportą, Edgaras pripažįsta, kad tai išties nėra lengva. Bet padeda darbdavio lankstumas ir supratimas bei jo paties įsitikinimai.
„Derinti dvi skirtingas veiklas moku nuo pat vaikystės: tai buvo mokykloje, universitete, darbe. Nėra visada lengva, bet kartu ir labai smagu. Kol esu jaunas, tol tą bandau daryti. Darbas liks dar ilgai, iki pensijos. O šokiai ir aktyvi sportinė karjera yra ribota, tik iki tam tikrų metų. Tad kol pavyksta pasiekti rezultatų, tol nežadu sustoti“, – šypsosi pašnekovas.
Finansų analitikas sako, kad atskiro gero žodžio nusipelno ir jo darbovietės kolegos. „Natūralu, standartiniai šokiai – tai ne krepšinis, kad visi sektų rezultatus. Bet kolegos tikrai pasidomi, pasidžiaugia, pasveikina. Palaikymą jausti labai smagu“, – pasakoja ne vienerių tarptautinių varžybų prizininkas, garsinantis Lietuvą.
Žinutė visiems, derinantiems skirtingas veiklas: tai įmanoma
Paklaustas, ar iššūkių kelia tai, kad finansų ir šokio pasaulis atrodo labai tolimi, E. Baltaragis purto galvą: „Taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų, šios dvi sritys turi ir bendrų dalykų. Logika, tvarka, skaičiai – būdingi abiem sritims. Tik jei finansuose skaičiuoju apyvartas, tai šokiuose – žingsnelius. Abiejose srityse reikia atidumo detalėms, kantrybės. Tik šokiuose šiuos griežtus rėmus dar papildome ir menine interpretacija“, – netikėtus sąlyčio taškus atskleidžia šokėjas.
Pašnekovas taip pat perduoda žinutę visiems, dvejojantiems, ar pavyks gyvenime suderinti dvi skirtingas veiklas. „Tiesiog imkite ir darykite, jei turite didelį norą ar aistrą. Svarbu nepasiduoti iš anksto, net nepabandžius. Žinau, kad dvyliktoje klasėje daug jaunuolių meta sportą ar kitas veiklas, nes reikia mokytis.
Bet viską suspėti – ir mokytis, ir dirbti – tikrai įmanoma, esu gyvas to pavyzdys“, – dalinasi E. Baltaragis.
Žinoma, aplinkos palaikymo tikrai reikia. Bet ir jį galima užsitikrinti. „Pavyzdžiui, jau prieš ateinant dirbti į „CIE LT Forge“ pasakojau būsimiems darbdaviams, kad šoku nuo 7 metų, šokiai mano aistra, ir klausiau, ar dėl to nekils problemų, jei turėsiu vykti į varžybas ir pan. Darbdavys pažadėjo būti lankstus ir supratingas, ir savo pažadą tęsi iki šiol“, – šypsosi pašnekovas. Ir džiaugiasi, kad skirtingos jo veiklos labai papildo viena kitą: vienoje pailsi kūrybiškai, kitoje – protiškai. Gyvenimas nuo to tampa tik spalvingesnis ir įdomesnis.
„CIE LT Forge“ pranešimas
Komentarai nepriimami.