Įkalnės ir lomelės, pamiškės ir dirvonai jau kuris laikas mėlynuoja nuo lubinų. Pražydo jie birželį, anksčiau ar vėliau – priklausomai nuo orų, dabar tebešvyti visokiais atspalviais. Grožis neišpasakytas, sakome mes, o specialistai prieštarauja: blogas, invazinis augalas, ten, kur įsigali, išstumia kitus, vietinius, sudaro sunkiai nugalimas bendrijas.
Mat kaupia azotą, keičia dirvožemį, o tai daugeliui sausesnių vietų augalų (čiobrelių ir pan.) nepatinka. Į Lietuvą lubinai atkeliavo dėl grožio, jų gimtinė – Šiaurės Amerika. „Pabėgę“ iš gėlynų plito, o ir sėjami buvo pamiškėse – kaip maistas gyvūnams.
Tad plito ir šaknimis, ir sėklomis – jau imta naikinti, tai daryti siūloma visiems. Ne taip seniai gal ir nustebino oficialus pranešimas, kad lubinus reikia skinti, trypti, laužyti – kad nesubrandintų sėklų…
Lina VOLUNGYTĖ
Komentarai nepriimami.