Tradicinė vasaros šventė šeštadienį išjudino Jankų seniūniją. Nuo pat ryto girion traukė grybautojai, stadione varžėsi krepšininkai, tinklininkai ir futbolininkai, šeimininkai ruošėsi šventei, o svečiai žvalgėsi po išgražėjusį miestelį. Vakarop visi pakiliai nusiteikę susirinko aikštėje prie seniūnijos, skaičiavo baravykus, rinko Grybų karalių, pagerbė darbščiausius bei dosniausius seniūnijos žmones, džiaugėsi smagiu kraštiečių suėjimu.
Į tradicinę vasaros ir grybų šventę su bendruomene kasmet sukviečiantis Jankų seniūnijos seniūnas Jevgenijus Kušnarenko, palinkėjęs visiems geros nuotaikos, daug šypsenų ir sveikatos, pripažino, kad šventės sėkmę lemia dangus, o šeštadienį, po ilgų lietų, jis buvo nors ir debesuotas, bet be lašelio lietaus.
Visgi ne tik į šventę giedras dangus daugybę žmonių sukvietė, dar daugiau jų – laukuose. Tad Kazlų Rūdos savivaldybės mero Manto Varaškos pirmas palinkėjimas Jankams – „sausų ir saulėtų dienų, nes turime nusiimti derlių.“
Meras pasidžiaugė įvykdęs pernykštį pažadą – jau baigiama sutvarkyti viena Jankų gatvė, taip pat pažadėjo skirti 100 tūkst. eurų kitos gatvės tvarkymui. Linkėdamas niekada nesustoti mylėti ir gerbti savo kraštą meras Jankų bendruomenės pirmininkei Violetai Stanaitienei ir seniūnui J. Kušnarenko įteikė švieslentę su Jankų herbu. Tokiomis švieslentėmis, jeigu bendruomenė norės, galės būti papuošta naujai sutvarkyta gatvė.
Šventė buvo pilna dėkingumo, šilumos ir bendrystės, sveikinimų ir linkėjimų puoselėti savo kraštą. Ta proga pasidžiaugta rėmėjais, be kurių seniūnija nebūtų tokia graži ir mylima. Tai ir Kazlų Rūdos savivaldybė, ir Kultūros bei Sporto centrai, ir įmonės „Baltic agro“, „Linas agro“, „Ginalas“ bei kitos, ir dosnieji rėmėjai Lina bei Edminas Kasperevičiai ir Zina bei Vytautas Urbanavičiai, taip pat ir visi, kurie, pasak šventės vedėjos Eglės Kančienės, „rėmė, tvarkė, puošė, aukojo savo laiką, juokėsi, pykosi, taikėsi ir sukūrė šventę.“
Šilčiausia V. Stanaitienės padėka buvo skirta Vytautui Mykolaičiui, fiksuojančiam jankiečių šventes ir kasdienybę, ir Vladui Pečkiui, visada pasiruošusiam padėti.
Pernai per šventę, siekiant pagerbti žmones, negyvenančius Jankuose, bet visa širdimi juos mylinčius, prisidedančius prie seniūnijos švenčių ir darbų, pirmą kartą buvo suteiktas Jankų garbės piliečio titulas. Jis teko Edminui Kasperevičiui. Šiemet šis titulas suteiktas dosniems rėmėjams Zinai bei Vytautui Urbanavičiams.
Šventės metu tapo tradicija pasveikinti vyriausius ir jauniausius seniūnijos gyventojus. Šiemet juos sveikinti atvykęs Seimo narys Darius Jakavičius pirmiausia pasidžiaugė gražia bendruomene ir pasiūlė Jankams įgyti Sūduvos grybų sostinės vardą. Susirinkusieji tam pritarė plojimais. Dar garsesni aplodismentai buvo skirti vyriausiai seniūnijos gyventojai, 96-erių Janinai Dūdonienei, kurią sveikinimai ir dovanos pasiekė namuose.
Seimo nario dovanos namuose pasiekė ir vieną iš jauniausių seniūnijos narių – Saulę Šliaužytę. O štai antroji jauniausia jankietė – Viltė Valaitytė – savo pirmosios Vasaros ir grybų šventės nepraleido, jai skirtas Seimo nario dovanas priėmė mama Vesta Popova.
Pasveikinti savo gimtojo kaimo žmonių atvykusi kraštietė Elvyra Pečkytė-Sakalauskienė pastebėjo, kad pati nuostabiausia, prasmingiausia dovana visiems yra laikas, kurį turime branginti, kol esame kartu, ir perskaitė savo kūrybos eilėraštį.
Visi atkuto, kai į sceną tiesiai iš miško triukšmingai atskuodė pagyrūnė, gražuolė Musmirė, o paskui ją atpūškavo garsiausia šių dienų imigrantė, uogų degustuotoja, grybų vertintoja – „visus išragavusi ir vis gyva“ – Meška. Perspėjusi, kad baravykų miškan reikia važiuoti tik su BMW, jei paprastesnių – galima ir su opeliu, o grybams rinkti krepšelį derinti prie nagų lako, Musmirė paskelbė linksmiausią šventės dalį – Grybų karaliaus rinkimus.
Prie scenos sugužėjo grybautojai – kas krepšiuose, kas padėkluose ar ant lentynėlės grybus gražiai išdėstę, o vienas ir visą „baliją“ atvežė. Šįkart grybautojų pintinėse – ir voveraitės, ir raudonviršiai, ir baravykai, ir dar kai kas… Nebuvo tik musmirių, nes tokių didelių ir gražių, kaip prie scenos stovėjo, Rimutės ir Prano Bosų, Vitalijos Kerušauskienės, Daivos Čibirkienės ir Virginijos Rinkevičienės sukurtų, daugiau surasti nepavyko.
Tarp grybautojų – ir pernai Grybų karalienėmis tapusios sesės Aura ir Inga, Veiveriuose pririnkusios apie puspenkto šimto baravykų, ir Vakarė iš Šakių, ir grybų karaliaus karūną jau turėjęs jankiškis Romas, ir miške gyvenanti Jovita, ir Jokūbas iš Marijampolės. Visi pripažino, kad grybų miške mažai, o kur radę savus – paslaptis. Su trimis talkininkais nemažą vonelę įvairiausių grybų pririnkęs Romas Andriuškevičius paminėjo, kad daugiausia jų rado lapuočių miške. R. Andriuškevičius ir tapo 2025 m. Grybų karaliumi.
Visą popietę susirinkusius linksminusi Kazlų Rūdos kultūros centro Višakio Rūdos kultūros namų kapela „Šaltinėlis“, vadovaujama Valdo Pečkio, sceną užleido charizmatiškiesiems Renatai ir Deiviui. Paklausyti jų atliekamų dainų, kartu padainuoti, pašokti į aikštę prie seniūnijos sugužėjo ir tie, kurie putose šėlo, ant batuto dūko, automobilyje vartėsi, bandydami saugos diržų privalumą. Nepanorę grūstis įsitaisė prie parko kupolo, kuriame buvo Rimutės Bosienės vintažinių lėlyčių ir klounų paroda „Laiko glostomos lėlės“. Tykų vakarą toli skambėjo ir Andriaus Rimiškio bei grupės „Projektas“ atliekami kūriniai.
Komentarai nepriimami.