Adolfiną Blauzdžiūnienę žino nemažai marijampoliečių. Ji Marijampolėje įkūrė Moters veiklos centrą, kuriame išdirbo 28-erius metus ir tik nuo 2025-ųjų pradžios iš jo dėl sveikatos būklės pasitraukė. Veikli moteris mūsų mieste įkūrė ir Moterų partijos skyrių, jam vadovavo, kandidatavo į Seimą. Praėjusį antradienį Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje p. Adolfina pristatė savo pomėgį – pasirodo, ši marijampolietė jau beveik 30 metų kolekcionuoja… delfinus.
Pokalbį su A. Blauzdžiūniene pradėjome prisimindami jos darbinę veiklą. Gal ne visi žino, kad p. Adolfina – profesionali kirpėja, įgijusi šią specialybę Vilniuje ir nemažai metų dirbusi. 1991 metais jai teko iškęsti sudėtingą stuburo operaciją, ir dirbti kirpėja jau nebuvo galimybių. Būtent tada moteris aktyviai įsitraukė į pagalbą kitiems, tapo viena iš svarbiausių moterų ir neįgaliųjų teisių gynėjų regione.
– 1992 metais tuometė Marijampolės neįgaliųjų draugija nebuvo aktyvi, tad kartu su gydytoju Vitu Šimkoniu ir kitais bendraminčiais įkūrėme pirmosios grupės invalidų draugiją „Likimas“. Ši draugija, vienijusi apie 70 narių, teikė pagalbą ir rūpinosi žmonių su sunkiausia negalia užimtumu. Draugija veikia iki šiol, narių skaičius joje panašus, – sakė pašnekovė.
A. Blauzdžiūnienė norėjo būtent moteris aktyviau įtraukti į visuomeninę veiklą, tad ėmėsi ir Moterų partijos skyriaus steigimo Marijampolėje darbų. Ši partija, vadovaujama Kazimieros Prunskienės ir Dalios Teišerskytės, veikė Lietuvoje 1995–1998 metais. Būdama aktyvi Lietuvos moterų partijos narė ir matydama moterų patiriamus sunkumus, 1995 metais A. Blauzdžiūnienė inicijavo Marijampolės apskrities moters veiklos centro steigimą, kuris oficialiai buvo įregistruotas 1996 metų lapkričio 6 dieną.
– Mūsų centras tapo svarbia pagalbos ir paramos vieta moterims, patiriančioms smurtą, socialinę atskirtį ir kitas problemas. Iš pradžių dirbome savanoriškais pagrindais, vėliau atsirado ir valstybės parama, įvairios programos, per metus tekdavo parengti po keliolika projektų finansavimui gauti. Buvo daug sunkaus darbo, teko bendrauti su kitų šalių, ypač Skandinavijos, panašiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, daug važinėti į mokymus, seminarus.
Buvo įdomus laikas, bet dažnai iš užsienio šalių grįžus ir pasisėmus ten patirties čia nusvirdavo rankos, nes galimybės veikti buvo daug skurdesnės. Per tą laiką išklausiau daugybę įvairių skriaudžiamų moterų istorijų, guodžiau jas, raminau, stengiausi pagal galimybes padėti. Vėliau atsirado ir Vyrų krizių centras, nes pagalbos reikia ne tik smurtą patyrusiomis moterimis, bet ir smurtautojams vyrams, siekiant spręsti problemas iš esmės, – pasakojo centro įkūrėja.
Pasak A. Blauzdžiūnienės, vienos darbinės kelionės į Didžiąją Britaniją 1999-aisiais metu vyko seminaras, o jo dalyviams reikėjo įvardinti, koks žemės gyvūnas, paukštis ir jūros gyvūnas jiems labiausiai patinka ir kodėl? Moteris įvardino žirafas, nes jos – grakščios, didingos, elegantiškos, ir visada įspūdingos. Iš paukščių jai patinka gulbės ir flamingai, o lengviausia buvo įvardinti mėgstamiausią vandens gyvūną – delfiną. „Jie protingi, naudojami vaikų terapijoje gydant autizmą, linksmi, laisvi ir bendruomeniški“, – įsitikinusi p. Adolfina.
Po to seminaro kioskelyje Londone ji pamatė mažutę stiklinę labai pigią delfino skulptūrėlę ir ją įsigijo. Tai ir tapo kolekcijos, kurioje šiandien – jau per 100 delfinų, pradžia. Moteris jau nepamena, kada jos namuose atsirado antras, trečias delfinas, tačiau palaipsniui jų prisikaupė tikrai daug ir ji ryžosi savo kolekciją pirmą kartą parodyti viešai.
A. Blauzdžiūnienė sako, kad jos kolekcija kukli, apie pomėgį nežino draugai ir artimieji, kurie galėtų jai parvežti ar padovanoti eksponatų. Išties vilnietė Aušra Šaltenytė taip pat yra surinkusi gausią delfinų tematikos kolekciją, kurioje 2020 metų pradžioje buvo 3720 eksponatų.
Šiuo metu marijampolietės kolekcijoje – daugiau kaip šimtas įvairiausių delfinų iš viso pasaulio: Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir, žinoma, Lietuvos. Kolekcijoje gausu ne tik skulptūrėlių, bet ir praktinio naudojimo daiktų su delfinais: šviečiančių lempų, laikrodžių, šepečių. Yra ir įrankis nugarai pasikasyti, atkeliavęs iš Danijos. Vos prieš kelias dienas „Senukų“ prekybos centre ji aptiko klozeto dangtį, išpuoštą delfino atvaizdu. Nors tas daiktas buvo neparduodamas, skirtas ekspozicijai, bet p. Adolfinai pavyko išsiderėti ir jį įsigyti.
Paklausta, koks daiktas su delfinu kolekcijoje brangiausias, moteris parodo skulptūrėlę, kurioje yra ir delfino figūrėlė, ir šviečianti lempa. Šį suvenyrą jai padovanojo vyras, su kuriuo gyvena jau 55-erius metus ir kuris labai palaiko tokį žmonos pomėgį.
Pasak A. Blauzdžiūnienės, delfinas jai simbolizuoja laisvę, gracijos ir proto dermę. Ji teigia, kad šie gyvūnai tarsi skrenda virš vandens, o ne plaukia. „Savo kolekcijos aš iki šiol nebuvau viešai pristačiusi, bet noriu, kad galbūt susiburtume tie, kurie kažką renka, kolekcionuoja. Būtų smagu bendrauti, rengti parodėles. Tokiame kolekcininkų klube bendraminčiai galėtų dalintis savo aistromis ir eksponatais“, – sakė moteris.
Naujoji paroda P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje veiks iki rugsėjo 4 dienos.
Komentarai nepriimami.