Futbolo klube „Sūduva“ penkioliktu numeriu žaidžiantis serbas Aleksandras Živanovičius marijampoliečių komandoje žaidžia jau nuo 2017-ųjų. Per tuos metus 38-erių vidurio gynėjas tris kartus tapo Lietuvos čempionu, LFF supertaurės nugalėtoju ir vieną kartą pelnė LFF taurės trofėjų. FK „Sūduva“ kapitonas sako, kad sunkus darbas yra sėkmės formulė, todėl labai svarbu susitelkti.
Aleksandras Živanovičius teigia, kad jo santykiai su FK „Sūduva“ sirgaliais yra tiesiog neįtikėtini. Vytauto KURALAVIČIAUS nuotraukos
A. Živanovičius sako futbolu susidomėjęs būdamas ketverių metų. „Pamenu, mano tėtis žiūrėjo 1991-ųjų Europos futbolo čempionato finalą. Tada žaidė Belgrado „Crvena Zvezda“ prieš „Marselį“, ir serbų komanda laimėjo. Mane pakerėjo rungtynių atmosfera ir tuomet įsimylėjau futbolą“, – pasakoja „Sūduvos“ kapitonas.
„Labiausiai mane įkvėpęs žaidėjas yra Chavjeras Sanetis (Javier Zanetti) iš Milano „Intero“. Jis kelerius metus nepraleido nė vienų rungtynių, o tai stulbina profesionaliame futbole ir aukščiausiame lygyje“, – atskleidžia A. Živanovičius. Futbolininkas pasakoja, kad jį įkvėpė ne tik garsiojo argentiniečio, padariusio stulbinančią karjerą Milano „Intere“ ir dabar vadovaujančio šiam futbolo klubui, asmenybė, bet ir tai, kaip Ch. Sanetis aktyvios karjeros metu treniravosi ir ruošė savo kūną didžiuliams fiziniams krūviams. „Aš praleidau daug laiko skaitydamas apie jį ir jo rutiną“, – prideda „Sūduvos“ vidurio gynėjas.
FK „Sūduvoje“ A. Živanovičius žaidžia nuo 2017-ųjų, o lig tol žaidė tik Serbijoje. „Būdamas septyniolikos metų pradėjau savo karjerą trečiojoje lygoje, o kai sulaukiau devyniolikos metų, iš trečiosios lygos persikėliau į Serbijos superlygą. Tai yra aukščiausias čempionato lygis“, – dalijasi marijampoliečių komandos lyderis. Anot jo, teko žaisti už „Čukaricki“, „Hajduk“, „Jagodina“ komandas. Su pastarąja A. Živanovičius laimėjo Serbijos čempionato taurę – tai didžiausia sėkmė klubo istorijoje.
Į „Sūduvą“ vidurio gynėją atvedė noras karjeros pokyčių. „Buvau tarsi užstrigęs tada, kai žaidžiau Serbijoje. Norėjau išvykti ir žaisti užsienyje. Iš kelių pasiūlymų pasirinkau „Sūduvą“. Paaiškėjo, kad tai buvo puikus sprendimas tiek profesinei karjerai, tiek asmeniniam gyvenimui“, – pasakoja A. Živanovičius.
Per devynis sezonus Aukščiausioje futbolo lygoje FK „Sūduvos“ kapitonas sužaidė daugiau nei 200 rungtynių ir pelnė 17 įvarčių. Aleksandro ŽIVANOVIČIAUS asmeninio archyvo nuotrauka
Futbolininko diena prasideda pusantros valandos anksčiau nei prasideda treniruotė. „Būtinai turiu papusryčiauti. Man tai svarbiausias dalykas prieš treniruotę ir apskritai dienos pradžioje“, – komentuoja sportininkas. Jo teigimu, treniruotės prasideda 11 valandą, o visi žaidėjai stadione turi būti dar prieš valandą iki treniruotės. „Po treniruotės papildomai sportuoju sporto salėje. Žinoma, viskas priklauso nuo dienos ir nuo to, kada laukia rungtynės. Po treniruotės sporto salėje susitelkiu į atsigavimą ir pasiruošimą kitai dienai. Kruopščiai stebiu, kada, ką ir kaip valgau“, – prideda komandos kapitonas.
Paklaustas, kaip apibūdintų savo santykius su FK „Sūduva“ sirgaliais, žaidėjas atsakė vienu žodžiu: „Neįtikėtini“. Pasak A. Živanovičiaus, didelį sirgalių palaikymą jis jaučia nuo pat pirmųjų dienų „Sūduvoje“, jau nekalbant apie pastarąjį periodą, kai jam patikėtos komandos kapitono pareigos.
„Svarbiausia, kad jie gerbia ir vertina viską, ką esu padaręs ir darau dėl „Sūduvos“ aikštelėje. Jie žino, kad dėl klubo, kurį jie myli ir palaiko, atiduodu viską. Man, kaip žmogui, kuris nėra vietos gyventojas, ryšys su sirgaliais yra didelė garbė ir malonumas“, – džiaugiasi A. Živanovičius.
Futbolininkui Marijampolė – gražus ir ramus miestas, kuriame malonu gyventi su šeima. A. Živanovičiaus tėvai į Lietuvą atvykę dar nebuvo. „Jie planavo mane aplankyti, tačiau tuomet buvo koronaviruso pandemija. Vėliau, deja, mano tėtis išėjo Anapilin. Tikiuosi, kad mama galės aplankyti mane Marijampolėje“, – dalijasi žaidėjas.
Paklaustas apie asmeninį gyvenimą A. Živanovičius nedaugžodžiavo. Futbolininkas prisipažino, kad savo meilę prieš ketverius metus sutiko Marijampolėje. „Tikrai geras sprendimas buvo atvykti į „Sūduvą“, – šypsodamasis sakė FK „Sūduva“ kapitonas.
Jo kontraktas su „Sūduva“ galioja iki šio sezono pabaigos, kuris baigsis lapkričio pabaigoje. „Norėčiau Marijampolėje sužaisti dar vieną sezoną. Jaučiu, kad vis dar galiu žaisti futbolą aukščiausioje lygoje, o šis sezonas tai įrodo. Vis dėlto pirmiausia, kiek tik įmanoma, geriausiai baikime šį sezoną, o vėliau galėsime planuoti ir kitą“, – sako A. Živanovičius.
2022-aisiais „Sūduva“ kartu su A. Živanovičiumi susigrąžino LFF Supertaurę.
Visame pasaulyje futbolininkai turi skirtingų tradicijų ar net prietarų, kurių paiso, norėdami, kad varžybos būtų sėkmingos ir baigtųsi pergale. Vieni įžengę į aikštę ar prieš mušdami lemiamą smūgį mintyse sukalba maldą, o kiti, pavyzdžiui, nešioja ir bučiuoja savo talismanus. FK „Sūduvos“ vidurio gynėjas taip pat atskleidžia turintis įvairių ritualų, kurie, tiki, per rungtynes gali atnešti sėkmę. „Svarbiausi yra du: iš rūbinės privalau išeiti priešpaskutinis, o į aikštę turiu įžengti kaire koja“, – atvirauja „Sūduvos“ kapitonas.
Jaunuoliams, kurie nori siekti futbolo aukštumų, A. Živanovičius linki tikėti savimi ir nepasiduoti susidūrus su pirmuoju iššūkiu, nes jų profesionaliame futbole bus daug. „Reikia daug darbo, pastangų ir aukotis, o tai šių dienų jaunimui dažnai ir sunkiausia. Būtina susitelkti į treniruotes, nes sunkus darbas yra sėkmės formulė“, – tikina futbolininkas.
