Tai – apie klasikinės muzikos ir džiazo festivalį „Marijampolė music park“. Dvyliktą kartą, vasarai besiruošiant atsisveikinti ir vis nenorint išeiti, dangui pagrasinant prapliupti lietumi ir vis persigalvojant, tarsi sūkuriu praskriejo devynetas dienų. Tarp parko medžių klaidžiojant žmogaus balsui, traukinio dundesį palydint violončelei, tarp siaurų gatvelių skverbiantis kosminei muzikai, fortepijonui pasakojant stebuklingas istorijas…
Nesumenkinant nė vieno iš visą vasarą Marijampolėje vienas kitą vijusių festivalių (beje – su rudeniu niekas nesibaigia), pastarasis bene labiausiai nustebina kasmečiu nenuspėjamumu ar tiesiog – naujumu. Per daugiau nei dešimtmetį ko tik nebūta! Parkų ir kiemelių, stogų ir Geležinkelio stoties peronas, vienokių ar kitokių salių (išskirtinės, subtiliosios erdvės) – o štai šiemet galinga jėga įsisuko į Gedimino pasažą…
okių tik atlikėjų mes nesiklausėme ir su kokiais tik žanrais nebuvome supažindinti per tą laiką: kolektyvai ir solistai, šokių ir poezijos inkliuzai ir parodos. Šiemet – jau trečia. Norėtųsi sakyti, kad tai šio festivalio unikalumas, bet ne ką mažiau unikalios ir kiekvienų metų pagrindinės, programinės temos. Dvyliktoji – „Vienas skambėjimas“ kvietė ilgėliau pabūti su vienos rūšies instrumentais.
Septyniuose koncertuose į vieną skambesį susipynė vis kiti instrumentai. Tik jau neklauskite, kas palietė labiausiai! Kiekvienam mūsų duota ne tik skirtinga DNR, bet ir jutiminės galios ar talento turtai. Besiklausant atlikėjų atrodė, kad visi jie yra išskirtiniai – gal taip ir yra, o mums tiesiog pasisekė klausytis jų muzikavimo.
Pasisekė stoties perone violončelių ansamblio „Cello Club“ atliekamos „Kelionių muzikos“ programoje be kitų išgirsti jauno kompozitoriaus marijampoliečio Luko Butkaus „Akiblyksnius“ – kūrinį, kuriame autorius pasakoja apie savo kelionių jausenas. Nes tai buvo ypatinga premjera, kūrinys skirtas Geležinkelio stoties 100-mečiui… Pasisekė, kad net du kartus klausėmės fortepijono – labai skirtingų, virtuoziškų pasirodymų.
r, žinoma, tegali džiaugtis tie, kas atėjo į baigiamąjį koncertą „Atradimai“ Kultūros centre. Jeigu net mušamųjų muzika ne jūsų mėgiamiausia, šį kartą nuomonė greičiausiai pasikeitė. Sigitas Gailius, Guntars Freibergs ir Pavel Giunter ne tik tobulai groja, bet ir skleidžia tokią energetiką, tokį užkrečiantį pozityvą, kad užsimiršti kur besąs…
…Prieš koncertą Marijampolės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Matusevičienė Savivaldybės vadovų vardu dėkojo festivalio sielai Eglei Kasteckaitei už įspūdingus koncertus, kurių ne vienas vėl maloniai nustebino. „Muzika skambėjo garsiai ir šiltai. Tikime ir laukiame, kad ir kitais metais saulėtą rugpjūtį vėl susitiksime ir kartu džiaugsimės“.
Kiekvieną kartą pradėdama ar baigdama koncertus Eglė dėkojo už tai, kad sulaukia paramos ir palaikymo tiek iš Marijampolės vadovų, įvairių organizacijų, tiek iš daugybės geranoriškų žmonių. Šį kartą ji irgi jaudindamasi kalbėjo apie tai, kad per tą intensyvų Marijampolėje praleistą laiką jautėsi kaip namie – ir kas gali būti geriau?
Komentarai nepriimami.