2019 metų balandžio mėnesį Paryžiaus širdį sukrėtė tragiškas gaisras. Liepsnos smarkiai apgadino vieną garsiausių gotikos šedevrų pasaulyje – Notre-Dame katedrą. Milijonai žmonių visame pasaulyje su nerimu stebėjo, kaip dega šimtmečių istorijos simbolis. Nuo tos akimirkos tapo aišku, kad atstatymas bus ne tik architektūrinis, bet ir kultūrinis iššūkis.
Po nelaimės buvo sukurtas milžiniškas tarptautinis fondas. Tūkstančiai žmonių, institucijų ir valstybių prisidėjo finansais, idėjomis ir iniciatyvomis. Tačiau šio projekto unikalumas slypi ne vien surinktuose milijarduose. Svarbiausia, kad restauracija tapo proga įtraukti visuomenę į procesą, kuris įprastai vyksta už uždarų durų.
Taip gimė projektas „Notre-Dame de Paris Restoration Outreach“ – inovatyvus komunikacijos ir švietimo modelis, skirtas supažindinti žmones su restauracijos menu. Šis projektas 2025 metais buvo įvertintas Europos kultūros paveldo apdovanojimu „Europa Nostra“ už išskirtinį visuomenės įtraukimą.
Vienas iš iššūkių buvo tas, kad katedra po gaisro tapo neprieinama lankytojams. Todėl buvo nuspręsta sukurti skaitmeninius tiltus tarp paveldo specialistų ir visuomenės. Per interaktyvius turus, vaizdo siužetus ir 3D rekonstrukcijas kiekvienas galėjo stebėti, kaip gimsta restauracija.
Projektas išnaudojo šiuolaikines technologijas: virtualią realybę, dronu nufilmuotus vaizdus, mokomuosius filmus. Tokiu būdu milijonai žmonių galėjo pamatyti ne tik statybas, bet ir žmones, kurie už jų stovi. Akiratyje atsidūrė meistrai, amatininkai, restauratoriai, kurių darbas dažnai lieka nematomas.
Šios istorijos įkvėpė daugelį. Pavyzdžiui, buvo sukurti dokumentiniai pasakojimai apie stogdengius, vitražų meistrus, akmens skulptorius. Tai tapo ne tik kultūrinės edukacijos priemone, bet ir įkvėpimu jaunajai kartai rinktis retas amato profesijas.
Projektas turėjo ir edukacinę dimensiją. Daugiau nei 250 tūkst. moksleivių iš daugiau nei 1000 Prancūzijos mokyklų dalyvavo pamokose, skirtose Notre-Dame istorijai ir jos atstatymui. Jie mokėsi ne tik apie architektūrą, bet ir apie bendruomeniškumą bei atsakomybę už paveldą.
Buvo organizuotos keliaujančios parodos, kurios aplankė ne tik Paryžių, bet ir kitus Prancūzijos regionus. Jose lankytojai galėjo matyti autentiškas nuotraukas, planus, modelius, klausytis restauratorių pasakojimų. Tokie renginiai leido pajusti, kad Notre-Dame atstatymas yra ne vien Paryžiaus, bet ir visos Europos reikalas.
Svarbi dalis buvo ir tarptautinė komunikacija. Projekto turinys buvo išverstas į kelias kalbas, kad jį galėtų sekti ir žmonės už Prancūzijos ribų. Tai pavertė katedros atstatymą tikru Europos projektu, atspindinčiu bendrą kultūrinę atsakomybę.
Viešoji įstaiga „Rebâtir Notre-Dame de Paris“ tapo šios iniciatyvos šerdimi. Ji koordinavo skaitmeninį turinį, bendradarbiavo su mokyklomis, muziejais, kultūros organizacijomis. Jos misija buvo ne tik informuoti, bet ir įtraukti žmones emociškai.
Rezultatai kalba patys už save. Milijonai žmonių sekė restauracijos eigą socialiniuose tinkluose. Tūkstančiai lankytojų apsilankė parodose. Jauni žmonės susidomėjo architektūros ir restauracijos profesijomis. O svarbiausia – buvo sukurtas bendrumo jausmas.
Europos komisijos ir „Europa Nostra“ ekspertai pabrėžė, kad šis projektas tapo pavyzdžiu visai Europai. Jis parodė, jog paveldas nėra tik „akmenys“ ar „sienos“. Tai gyva istorija, kuri gali vienyti, šviesti ir įkvėpti.
Notre-Dame restauracijos komunikacijos iniciatyva parodė, kaip paveldas gali būti atviras visiems. Net tada, kai jo fiziškai negalima aplankyti, jis gali būti prieinamas per skaitmenines priemones ir edukacines veiklas.
Tai – vienas ryškiausių įrodymų, kad kultūros paveldas XXI amžiuje yra ne tik saugotinas objektas, bet ir dialogo erdvė. Katedra tapo simboliu, kaip kultūra gali padėti žmonėms jaustis bendruomenės dalimi.
2025 m. apdovanojimas už šį projektą reiškia ne tik įvertinimą, bet ir kvietimą tęsti pradėtą darbą. Kai Notre-Dame vėl atvers duris, ji bus ne tik atkurta, bet ir pripildyta naujos prasmės.
Tai bus katedra, kurios sienose susipins ne tik akmuo ir medis, bet ir žmonių istorijos, jausmai, patirtys.
Ši istorija įkvepia visą Europą: kai kultūra tampa atvira, įtraukianti ir prieinama, ji įgauna naują galią. Ji gali jungti tautas, skatinti bendrystę ir perduoti ateities kartoms daugiau nei vien architektūrą – ji perduoda tikėjimą bendru veikimu.
„Europos Pulso“ informacija
