Praėjusią savaitę, trečiadienį, Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda-instaliacija „Stoties aidai“. Ji skirta paminėti Marijampolės geležinkelio stoties šimtmetį ir tapo baigiamuoju Marijampolės savivaldybės finansuojamo projekto „Kūrybos peronas: Marijampolės geležinkelio stoties istorijos bėgiais“ renginiu.
Vakarė PAVELČIKAITĖ
Lagaminai, pasakojantys skirtingas istorijas
Parodoje lankytojai susipažino ne su paveikslais ar fotografijomis – juos pasitiko penki lagaminai, atskleidžiantys skirtingas emocijas ir sužadinantys vaizdinius. „Ilgai svarstėme, ką galėtume parodyti ir eksponuoti parodoje, nes nesame muziejus, neturime istorinių artefaktų. Galiausiai kilo mintis eiti per garsą, jausmą ir vaizduotę. Būtent kiekvienas lagaminas turi tam tikrą istoriją ir garsą“, – pasakojo bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė.
Anot D. Bepirštienės, lagaminai nėra tušti – „Sendaikčių parduotuvė supirkimas-pardavimas“ parėmė šią iniciatyvą, kad lagaminai ne tik skleistų garsą, bet ir pasakotų istoriją, atitinkančią tam tikrą laikotarpį ir jausmą. Tai tarsi keliaujančio žmogaus bagažo fragmentai“, – pabrėžė D. Bepirštienė.
Poetų eilės virto vaidinimu
Parodoje žiūrovai išvydo ir poetinę kompoziciją „Pro skambančias gelžkelio stotis“. Vaidinime Marijampolės kultūros centro dramos teatro mėgėjų trupės aktoriai Edita Mozūraitienė ir Remigijus Janušaitis įgarsino Henriko Radausko bei kitų lietuvių poetų eiles.Kompozicijos režisierė Milda Mažėtytė-Antanauskienė teigė, kad poetus ir eilėraščius rinkosi tokius, kuriuose aptinkama minčių apie traukinius, stotį, išvykimą ir atvykimą, meilę bei ilgesį. „Norisi, kad lankytojai permąstytų, ką jiems reiškia stotis. Su kuo ji asocijuojasi, ką simbolizuoja jų gyvenime. Tai yra gyvenimo etapas, kai tu išvyksti ir važiuoji; lauki, gal nesulauki; lauki atvykstant, bet tas žmogus neatvyksta, arba jeigu atvyksta – tai ne toks, kokio tikėjaisi. Stotis iš savęs yra labai teatrališka, o traukinys simbolizuoja perėjimą iš vieno gyvenimo etapo į kitą“, – sakė režisierė.
Kompozicijos metu šalia aktorių akordeonais grojo Irina Šerpytienė ir Arūnas Šerpytis.
Lietuvos geležinkelių perlas
Nors Marijampolės traukinių stotis tituluojama gražiausia Lietuvoje, miesto gidė Jurgita Bubnienė pabrėžė, kad ji ypatinga ne vien dėl savo architektūros, bet ir dėl joje gyvenusių bei dirbusių žmonių prisiminimų. „Miesto svečiai dažnai sako, jog mes istoriją galime paanalizuoti enciklopedijose, bet mums įdomu, ką pasakoja šios sienos“, – teigė gidė.
J. Bubnienė džiaugiasi, kad šiais metais geležinkelio stotis tapo didžiausiu traukos objektu, o čia atvykę žmonės labai nori išgirsti jos praeities istorijas. Pasak gidės, svarbiausias tikslas – kad žmonės į stotį užsuktų ne tik išvykdami, bet ir aplankytų ją kaip objektą. „Nebūtina važiuoti traukiniu – galima su vaikais ar anūkais ateiti pasivaikščioti, suvalgyti ledų, išgerti arbatos puodelį, perone pasėdėti ir paklausyti pravažiuojančio traukinio garsų. Seniau mūsų seneliai tą darydavo, o šiandien mums patogiau keliauti automobiliais ir traukinius kartais pamirštame“, – dalijosi mintimis J. Bubnienė.
Komentarai nepriimami.